Seniausiame Kauno mieste žydų kvartale, tarp dabartinių Pilies (anksčiau net buvo žinoma kaip Senoji žydų gatvė) ir Papilio gatvių, XIX amžiaus viduryje Kauno žydų bendruomenė pastatė ligoninę. Tam panaudoti košerinės mėsos prekybos mokesčiai.
Iš pradžių ligoninė buvo skirta tik bendruomenės nariams, tačiau vėliau tapo atvira visiems.
Pirminis ligoninės pastatas buvo medinis, talpinantis iki 15 pacientų, todėl ilgainiui nuspręsta pastatyti naują mūrinę ligoninę, galinčią priimti dvigubai daugiau sergančiųjų, įrengti ritualinę pirtį.
Žemės sklypas šiai statybai iš prekybininko Merkelio Kadisono buvo nupirktas už 300 sidabro rublių. Iki tol ši teritorija priklausė Kauno miesto burmistrui.
1860 m. ligoninė plėtėsi. Įrengta virtuvė ir skalbykla. 1875 m. jau prašyta leidimo suremontuoti ir sujungti pastatus. Ligoninės modernizacija atlikta 1882 m.
1926-1930 m. ligoninė transformavosi į 6 skyrius. 1929 m. buvo gautas leidimas statyti trečią aukštą.
Po šios rekonstrukcijos ji tapo modernia gydymo įstaiga su analitine laboratorija, chirurginiu, rentgeno bei elektroterapijos skyriais. Trečias aukštas buvo skirtas akušerijos ir ginekologijos skyriui, o specialiai suprojektuotas „soliariumas“ – sergantiesiems džiova.
Sovietų okupacijos metais čia buvo įsteigta Lenino rajono ligoninė, po to ligoninė pervardinta Kauno miesto 2-ąja klinikine. 1995 m. jai išsikėlus į naujas patalpas, pastatas liko tuščias.
Leidimas statyboms išduotas
Į pastato nuosavybę ilgai pretendavo, tačiau tarpusavyje nesusitarė kelios žydų religinės ir pasaulietinės organizacijos. Galiausiai teismas nusprendė jį palikti miesto savivaldybei.
Iš Kauno savivaldybės rankų ligoninę, jau gerokai apleistą, 2010 metais viešojo aukciono būdu įsigijo bendrovė „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“. Pirkinys atsiejo 3,6 mln. litų.
Tuomet skelbta, kad buvusioje žydų ligoninėje, ją sutvarkius, bus teikiamos sveikatinimo ir gydymo paslaugos. Įstaigą žadėta atidaryti 2015 metais, į objektą planuota investuoti 5 mln. litų.
2012 metais statinį nuspręsta įtraukti į kultūros vertybių registrą. Saugoti absoliučiai visą pastato tūrį, koks jis yra dabar, nereikalauta, nes apie 1858 metus pradėta statyti žydų ligoninė daugybę kartų keitė savo išvaizdą. Tačiau remontų metu privalo nesikeisti trijų fasadų išvaizda, dekoras, kai kurie interjero elementai, pavyzdžiui, rūsio skliautai, teraco laiptai.
2013 metais įrenginėti rūsiai, atlikti archeologiniai tyrimai, bet darbai ėmė ir sustojo.
Senamiesčio širdyje stovi tokia baisybė.
Daugelį pastarųjų metų šis istorinis pastatas stovi apleistas, tarsi visų užmirštas. Nejau vis dar nėra planų jį rekonstruoti?
15min susisiekus su Kauno miesto savivaldybe, šios atstovai įvardijo, kad pastato savininkas – bendrovė „TSMA–T“.
