Ši strategija yra apie lenkų kalbos ir lenkų bendruomenės Lietuvoje išsaugojimą ir vystymą. Jos apimtis išties didelė, ji paremta mokslinių šaltinių analize, Lietuvos ir Lenkijos ekspertų įžvalgomis, strategijoje pasistengta apimti visas lenkų tautinės mažumos gyvenimo sritis.
Nuotoliniame susitikime su prezidentu dalyvavo Lenkų diskusijų klubo atstovai žurnalistė Evelina Mokšecka, politologas Marijušas Antonovičius, teisininkas Gžegožas Miloševičius, politologas Andžejus Pukšto, taip pat – Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos atstovas prof. Jaroslavas Volkonovskis ir Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.
Patrauklus lenkiškumas ir sąmoningumas
Kaip 15min sakė Lenkų diskusijų klubo vadovas Antonis Radčenko, strategiją tikėtasi pristatyti dar iki rinkimų, tačiau dėl pandemijos įstrigo paskutiniai darbai ir nespėta, nors ketinta susitikti iki rinkimų su visų partijų atstovais. Bet esą taip ir geriau – tokiu būdu strategijos nė viena politinė partija negalėjo panaudoti savo rinkiminėje kampanijoje.
Šioje strategijoje keliami du pagrindiniai tikslai, kurių, tikimasi, pavyks pasiekti iki 2040 m. Visų pirma, tai – patrauklus lenkiškumas, įgyvendinant tai prireiks sprendimų demografijos, lenkų kalbos, lenkų kultūros, lenkakalbės žiniasklaidos ir Lietuvos lenkų švietimo srityse. Antrasis tikslas sietinas su turtingu Vilniaus kraštu, čia laukia darbas Lietuvos lenkų bendruomenės sąmoningumo ir pilietiškumo ugdymo srityje bei – netiesiogiai – nuosekliai ir išmaniai plėtojant Vilniaus krašto ekonomiką ir socialinį gyvenimą.
Su prezidentu ir jo patarėjais strategijos rengėjai susitikti norėjo, nes šiuo metu buriama naujoji valdančioji dauguma, netrukus prisieks naujasis Seimas ir darbą pradės naujoji Vyriausybė. „Mus labai džiugina, kad prezidentas panoro susitikti su mumis. Kiek mes supratome, jį labai sudomino ši mūsų strategija, kur apibrėžta visa Lietuvos lenkų ir Vilniaus krašto situacija – ekonominė, kultūrinė, švietimo ir t.t.“, – sakė A.Radčenko.
Kalbama daug, bet padrikai
Prezidento paramos tikimasi, kai toliau ši strategija bus pristatinėjama už švietimą, kultūrą ir kitas sritis atsakingiems valdininkams ir politikams, nes tose grupėse jau bus svarstomi konkretūs žingsniai, ruošiami projektai, kurie bus teikiami Seimui ir Vyriausybei. Jis paminėjo, kad tikimasi artimiausiu metu susitikti ir su visų į Seimą patekusių partijų atstovais – pirmiausia būsimosios pozicijos, o tada ir opozicijos politikais.
Kiek mes supratome, prezidentą sudomino ši strategija, kur apibrėžta visa Lietuvos lenkų ir Vilniaus krašto situacija – ekonominė, kultūrinė, švietimo ir t.t., – sakė A.Radčenko.
„Kurdami šią strategiją turėjome galvoje tai, kad labai daug kalbama apie lenkų mažumos problemas Lietuvoje, bet tai nebuvo sudėta į vieną vietą – kokios tos problemos, ko nori lenkų mažuma. Mūsų manymu, sprendimai turi būti sisteminiai, visos atsakingos institucijos gaus ir tam tikrą faktinį pagrindą, kokia yra situacija, nes yra labai daug mitų ir stereotipų. Man atrodo, kad šita strategija palengvins darbą ir politikams, ir žurnalistams, ir žmonėms iš akademinių sluoksnių, kurie domisi šiomis problemomis“, – kalbėjo A.Radčenko.
Strategiją Lenkų diskusijų klubas pradėjo kurti 2018 m., to ėmėsi kaip visuomeninė organizacija, vengdami bet kokių tiesioginių sąsajų su viena ar kita partija ir dėl to galbūt galėjusių kilti priekaištų dėl politikavimo. Prie klubo taip pat prisijungė specialistai iš akademinių sluoksnių, verslininkai, mokytojai ir kt.
Švietimas – svarbiausia
Paprašytas įvardyti pagrindinius šios strategijos dalykus, A.Radčenko pirmiausia išskyrė švietimą, apie ką, jo teigimu, sukosi pokalbis su prezidentu bei jo komandos nariais.
„Tai turbūt rodo, kad galėtume dėl šitos srities sprendimų susitarti su būsimąja Vyriausybe. Mokyklos lenkų dėstomąja kalba yra pakankamai gerai aprūpintos, bet pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių Lietuvos lenkai yra kažkur sąrašo pabaigoje, nors nuo Nepriklausomybės atgavimo jau praėjo 30 metų.
Dar toks reiškinys, kurį mes irgi labai pabrėžiame, yra, pavadinkime, antrinė rusifikacija. Pavyzdžiui, kaip rodo tyrimai, kasmet mažėja lenkų tautybės žmonių, kuriems lenkų kalba yra prestižinė. Tada ateina ir įtaka iš Rusijos, mums atrodo, šioje vietoje reikia pagerinti situaciją“, – kalbėjo A.Radčenko.
Jis taip pat priminė suvienodinto lietuvių kalbos egzamino, tinkamos lietuvių kalbos mokymo nelietuviškose mokyklose metodikos nebuvimo problemas, pripažindamas, kad gyvenant Lietuvoje, siekiant čia karjeros išmokti valstybinę kalba yra tiesiog privalu.
Norėtų Lietuvos paramos
Dar vienas dalykas, kuris, anot A.Radčenko, yra labai svarbus – žiniasklaidos priemonių lenkų kalba finansavimas.
Dar toks reiškinys yra kaip antrinė rusifikacija. Kaip rodo tyrimai, mažėja lenkų tautybės žmonių, kuriems lenkų kalba yra prestižinė. Tada ateina ir įtaka iš Rusijos.
„Iki šiol lenkų žiniasklaida Lietuvoje yra finansuojama iš Varšuvos. Žinoma, su Lenkija esame strateginiai partneriai, tai nėra taip, kad finansuotų Kremlius ar dar kažkokia priešiška Lietuvai valstybė, bet vis tiek neturėtų būti, kad iki 90 proc. žiniasklaidos priemonei reikalingų lėšų atkeliauja iš kitos valstybės.
Nors kartu esame ir NATO, ir Europos Sąjungoje, bet norint, kad Lietuvos lenkai tapatintų save su Lietuva, man atrodo, ir žiniasklaidai, ir kultūrai Lietuvos valstybė privalo skirti daugiau dėmesio, taip pat ir finansavimo“, – įsitikinęs Lenkų diskusijų klubo vadovas.
Jis teigė, kad iš prezidento nuotoliniame susitikime dalyvavę kolegos išgirdo pažadą remti šios strategijos padiktuotus sprendimus. Todėl tikimasi, kad nors strategija yra iki 2040 metų, tačiau bent dalį problemų galima išspręsti jau artimiausiu metu.
Tautinės mažumos ne problema, o turtas
Prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad nuotoliniu būdu vykusiame susitikime šalies vadovas pabrėžė, jog gerovės valstybės kūrimas Lietuvoje neatsiejamas nuo bet kokios formos atskirties, taip pat ir atsirandančios tautiniu pagrindu, mažinimo.
„Tautinės mažumos nėra mūsų problema. Tai mūsų turtas, kuri turime branginti ir saugoti“, – sakė G.Nausėda ir dėkojo strategijos „Vilniaus kraštas 2040“ rengėjams už iniciatyvą nubrėžti Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės viziją, apimančią svarbiausias sritis: švietimą, kultūrą, ekonomiką ir pilietinę visuomenę.
„Svarbiausia, kad šis dokumentas yra atviras ir skatina dialogą. Siūlau tęsti diskusijas ir lenkų bendruomenės viduje, ir su Lietuvos valstybės institucijomis dėl šios strategijos tobulinimo ir įgyvendinimo“, – sakė prezidentas ir pabrėžė, kad daugelis svarbiausių pasiūlymų – dėl inovatyvaus švietimo, kultūros, skaitmeninės ekonomikos, pilietinės visuomenės stiprinimo ir Vilniaus krašto ekonominės plėtros – sutampa su anksčiau visuomenei pristatyta gerovės Lietuvos vizija.
Strategija buvo rengiama 2018–2020 m. Projektą inicijavo ir koordinavo Lenkų diskusijų klubas, į jį įsitraukė daugelio Lietuvos lenkų bendruomenės organizacijų (Lietuvos lenkų mokslininkų asociacijos, Lietuvos lenkų harcerių skautų sąjungos, Europos žmogaus teisių fondo, Lenkiško verslo forumo „Korona“, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų, radijo stoties „Znad Wilii“, dienraščio „Kurier Wileński“, TVP Wilno) bei Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai.