Apklausą BNS užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Jos duomenimis, streiką palaiko 60 proc. šalies gyventojų, 20 proc. yra nusistatę prieš streiką, o dar tiek pat neturi nuomonės.
Šis sociologinis tyrimas atlikta rugsėjį, mokytojams skelbiant apie ketinimus streikuoti dėl darbo sąlygų. Penktadienį streiką dalyje Lietuvos mokyklų pradeda Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
Labiausiai mokytojų planus streikuoti palaiko moksleiviai ir studentai, taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Streiko rėmėjų mažiausiai yra tarp Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rinkėjų. Atitinkamai 38,6 proc. ir 36,4 proc. jų atsakė, kad mokytojų planų neremia.
Norėtų aktyvesnio palaikymo nuolat
Buvusi švietimo viceministrė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Nerija Putinaitė BNS sakė, kad ją nustebino aktyvus visuomenės palaikymas mokytojams.
„Mes matome, kad vyksta derybos, ministerija pateikia siūlymus. Tai, žvelgiant iš visuomenės pusės, galbūt galėjo atrodyti, kad tos problemos yra sprendžiamos. Ir aš tokio palaikymo nesitikėjau, galvojau, kad gal 40 proc. kokie palaikytų“, – sakė politologė.
„Tokio didelio palaikymo nesitikėjau dar ir dėl to, kad atlyginimų klausimas valstybės tarnyboje, viešajame sektoriuje visur yra aktualus. Tai nėra išskirtinė pedagogų problema, todėl tikėjausi didesnio visuomenės abejingumo“, – pridūrė ji.
VU TSPMI dėstytojos teigimu, aktyvų pedagogų palaikymą galėjo lemti pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliamos problemos švietimo sektoriuje.
„Buvo gan daug informacijos apie mokytojus, jų situaciją, čia turbūt ne vien apie atlyginimus kalbama, bet ir apie darbo krūvį, atnaujintas programas, vadovėlių trūkumą. Man atrodo, kad tai informacija, kuri atskleidė platų problemų spektrą. Kitas dalykas, labai didelė visuomenės dalis turi vienokį ar kitokį ryšį su mokykla“, – sakė N. Putinaitė.
„Kam labai sunku rasti paaiškinimą, tai kad Vilniaus gyventojai santykinai mažiau palaiko streiką. Galbūt čia yra kažkokios specialios priežastys, gal ta imtis palietė tik tam tikrus socialinius sluoksnius. Tai palieka tam tikrą neaiškumą“, – teigė politologė.
Vilniuje streiką palaiko 55,6 proc. apklaustųjų, tuo metu kituose didžiuosiuose miestuose, taip pat kaimuose palaikymas siekia apie 60 procentų.
Streiką penktadienį pradedančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas A. Navickas BNS teigė besidžiaugiantis visuomenės palaikymu.
„Mes tai jaučiame ir tai mus stiprina“, – sakė jis.
Tuo metu Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas reiškė lūkestį, kad tokia visuomenės nuomonė būtų visuomet.
„Yra smagu girdėti, kad palaikymas streiko atveju yra toks didelis, bet norėtųsi, kad visąlaik mokytojai būtų palaikomi. Kada girdime, kokios yra situacijos: psichologinis, fizinis smurtas mokyklose, tai dažnu atveju girdime nusiskundimus iš tėvų, kad mokytojai blogai dirba, kad nėra rezultato“, – BNS sakė profsąjungos vadovas.
„Jei tas palaikymas būtų kiekvieną dieną, būtų labai džiugu“, – pridūrė jis.
Rengiamas streikas
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas BNS teigė, kad respondentų nuomonė yra suprantama.
„Palaikantys pritaria streikui kaip demokratijos raiškos formai ir tam, kad mokytojų darbo užmokestis turėtų būti didesnis. Ir jis tikrai turėtų toks būti, to siekiame. Valstybė pagal savo išgales skiria maksimalią sumą mokytojų darbo užmokesčiui didinti“, – BNS teigė ministras.
„Nepalaikantieji streiko galbūt jį sieja ir su tam tikrais keblumais, kurie iškils mokiniams, jų tėvams dėl sustabdyto ugdymo proceso tose mokyklose, kurių mokytojai streikuos ilgesnį ar trumpesnį laiką“, – pridūrė jis.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo. Taip žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga nuo 2024-ųjų rudens pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina, todėl ji neatsisakė planų streikuoti.
Profsąjungos duomenimis, penktadienį streiką pradės apie 3 tūkst. Lietuvos pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose, jų skaičius augs. Ši profesinė sąjunga reikalavo mokytojų atlyginimus nuo šių metų rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų.
Tuo metu G. Jakštas ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir E. Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.
Anksčiau taip pat neatmetusi galimybės streikuoti, ši profsąjunga teigia galutinį sprendimą dėl to priimsianti pirmadienį.
Per derybas profesinės sąjungos ir Švietimo ministerija sutarė nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases mokyklose. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:
Ar palaikote, ar nepalaikote dalies mokytojų planus streikuoti dėl darbo sąlygų?
Atsakymai:
1. Visiškai palaikau – 30,2 proc.
2. Greičiau palaikau – 29 proc.
3. Visiškai nepalaikau – 7,3 proc.
Greičiau nepalaikau – 13,8 proc.
5. Neturiu nuomonės – 19,7 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko rugsėjo 14–23 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu. Jos metu apklausti 1003 šalies gyventojai 25 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
