Tai nurodoma 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitoje, ją trečiadienį svarstys Vyriausybė. Dokumente minima nemažai atvejų, kai kyla rizika prarasti ES paramą, todėl nurodomos rekomendacijos ministerijoms, kaip paspartinti jos įsisavinimą.
Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija iki praėjusių metų pabaigos nepradėjo finansuoti beveik 5 mln. eurų vertės e. sveikatos paslaugų 1-ojo etapo projektų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėtų skubiai priimti sprendimus, kad iki šių metų pabaigos būtų įkurtas valstybės duomenų centras Kaune. Šių metų rugpjūtį numatoma įsigyti įrangą, tačiau duomenų centro patalpos nėra parengtos, nepriimti kiti sprendimai, kur gali būti talpinama įranga, rašoma dokumente.
Be kita ko, stringa viešųjų pastatų atnaujinimas – esama rizikos neįgyvendinti ES reikalavimo iki 2020 metų renovuoti 3 proc. centrinės valdžios pastatų ir gauti baudą už įsipareigojimų nevykdymą.
Ataskaitoje nurodoma, kad per 2018 metus išmokėtų ES lėšų suma padidėjo 11 proc. iki daugiau nei 2 mlrd. eurų (30 proc.). Lietuva pagal ES išmokėtas lėšas šaliai (30 proc. viso skirto finansavimo) užima 9-ąją vietą tarp visų šalių narių ir viršija ES vidurkį, kuris yra 25 procentų.
iš pernai numatyto 1 mlrd. ES fondų lėšų per metus išmokėta 736 mln. eurų, arba 74 proc. plano.
Tuo metu 2019 metų biudžete numatyta investuoti 1,2 mlrd. eurų ES fondų lėšų.
