„Susisiekimo ministerijai perėmus Registrų centrą, centro vadovybė skubos tvarka prašė įsigyti serverių, kad nesutriktų e.sveikatos veikimas, ministerija tą sutikimą sukandusi dantis davė. Nieko neinformavus, kad atsiranda trūkumai atminties, sutrikimai, mes galime įtarti arba sabotažą, arba visišką aplaidumą vykdant pareigas“, – BNS sakė R.Masiulis.
Jis išreiškė viltį, kad specialiosios tarnybos kuo skubiau pateiks informaciją, ar centro vadovo konkursą laimėjęs Saulius Urbanavičius, anksčiau pats vadovavęs Specialiųjų tyrimų tarnybai, gali pradėti dirbti.
Anot jo, Registrų centro vadovybė „bando kaltinti kitus, taip pat ir ministeriją“, kad nebuvo laiku skirta pakankamai lėšų. Ministras Registrų centro vadovus kaltina laiku nenumačius, kad saugant duomenis prireiks didesnių techninių pajėgumų .
„Situacija yra kritinė, esame visiškai nusivylę (...). Galbūt neramu ir dėl naujo vadovo, kuris turės peržiūrėti ir visą korupcinę dalį. Galbūt sistema taip ginasi“, – BNS sakė R.Masiulis.
Laikinoji Registrų centro vadovė Ieva Tarailienė plačiau situacijos nekomentavo, bet tikino, kad įstaigos valdyba buvo laiku informuota apie techninius poreikius.
„Viskas yra derinama su valdyba, valdyba informuota ir ji tiesiogiai žino tą situaciją apie visus pirkimus. Tai mes tų kaltinimų negirdėjome ir nenorėčiau lįsti detaliau į šiuos klausimus“, – BNS teigė I.Tarailienė.
Trečiadienį kelioms valandoms buvo sutrikęs e. sveikatos portalas – vaistinės neaptarnavo žmonių su elektroniniais receptais, jų nepavyko išrašyti ir gydytojams. Po kelių valandų gedimas buvo pašalintas, tačiau ketvirtadienį ryte vis dar veikė lėtai.
Registrų centro atstovė Kristina Petrošienė BNS teigė, kad sistemos trikdžius lėmė išaugęs informacijos srautas iš Jonavos ligoninės, tačiau šiuo metu sistema, anot jos, jau veikia sklandžiai.
„Šiandieninio e. sveikatos sulėtėjimo priežastis – Jonavos ligoninės informacinės sistemos į centrinę e. sveikatos sistemą siunčiamas netipiškai didelis kiekis užklausų, kurios vėliau nevirsta pasirašytais dokumentais, pavyzdžiui, e. receptais. Tai stabdė visos sistemos veiklą. Ką tik laikinai visiškai sustabdžius duomenų mainus su šios ligoninės informacine sistema, e. sveikatos veikla iš karto atsistatė, apkrova normalizavosi – sistema šiuo metu veikia sklandžiai, apkrova siekia apie 40–50 procentų“, – BNS atsiųstame komentare teigė K.Petrošienė.
Jos teigimu, pirminėmis Registrų centro žiniomis, Jonavos ligoninė diegė vietinės informacinės sistemos pakeitimus, apie tai neinformavusi Registrų centro, nors pagal reikalavimus tai būtina padaryti siekiant sklandaus pakeitimų diegimo.
Savo ruožtu Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Algirdas Bagdonavičius BNS sakė, kad apie esamas problemas ir poreikius Sveikatos ir Susisiekimo ministerijas informuoja nuo pernai lapkričio, tačiau, anot jo, į prašymus skirti investicijų sistemos plėtrai ir palaikymui nebuvo reaguojama.
A.Bagdonavičius teigia, kad problema, jog duomenų saugojimui reikės labai daug resursų ir investicijų, buvo užprogramuota dar kuriant sistemą, dėl konsultantų pasiūlytų technologinių sprendimų.
„Vakar tai ir atsitiko: saugykloje neliko vietos, buvo išnaudoti tie terabaitai, kurie buvo nupirkti (...), pirkimas padarytas, per dvi-tris savaites atvažiuos saugyklos“, – tikino jis.
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS teigė, kad sistema vis dar stringa.
„Vakar e.sveikatos, drauge ir e.recepto, sistema buvo užstrigusi pusę darbo dienos, vėliau veikė labai lėtai arba su pakartotiniais strigimais. Šiandien ta pati problema, gauname iš visos Lietuvos vaistinių, kad neįmanoma aptarnauti pacientų su e.receptais“, – kalbėjo K.Nemaniūtė-Gagė.
Anot jos, neskiriama daugiau pajėgumų problemai išspręsti.
„Keisčiausia, kad valdžia nemeta visų pajėgų problemoms spręsti, o galvoja, kaip greičiau ir dar labiau šią sistemą apkrauti“, – tvirtino vaistinių atstovė.
Pasak jos, vaistininkai sistemoje tiesiog nemato pacientui išrašytų vaistų, todėl žmonės arba priversti laukti, arba vaikšto iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi, kad gal kur nors sistema atsigaus.
Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų - ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų). Sistema turėjo skaitmenizuoti pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaryti galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.
R.Masiulis gegužės pradžioje sakė, kad Registrų centro rengti elektroninės sveikatos sistemos kūrimo konkursai atskleidė sistemines ydas, kai dėl glaudžių viešojo ir privataus sektoriaus ryšių pirkimai vyksta be realios konkurencijos.
Anksčiau skelbta, kad šiuo metu įgyvendinamam e. sveikatos sistemos etapui reikės apie 28 mln. eurų, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gegužės pradžioje teigė, kad nauja sistema nebus kuriama, o bus plėtojama ir tobulinama dabartinė. Tam, pasak jo, prireiks 2,6 mln. eurų.
