Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 12 12

STT atstovas Ryšardas Burda: kovos su korupcija programa įgyvendinama tragiškai

Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo rodikliai yra „tragiški“, o politikai ir valdininkai dažniausiai teisinasi politinės valios bei lėšų trūkumu, trečiadienį pareiškė korupcinius nusikaltimus tiriančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas.
Eisenos akimirkos
Antikorupcinis plakatas. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

STT Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotojas Ryšardas Burda Vilniaus universitete surengtoje konferencijoje pateikė informaciją, kad 2011 metais ir 2012 metų pirmąjį pusmetį įgyvendinta mažiau nei ketvirtadalis numatytų antikorupcinių priemonių: teisėkūros srityje – 21 proc., teritorijų planavime ir statybos priežiūroje – 16 proc., viešajame administravime ir valstybės tarnyboje – 23 proc.

„Jūs matote, kad iš esmės tragiška situacija dėl priemonių įgyvendinimo“, – Teisės fakultete vykusioje konferencijoje sakė pareigūnas.

„Net neabejoju, kad pagrindinis pasiteisinimas bus dėl lėšų trūkumo ar galbūt dėl politinės valios nebuvimo. Mes labai dažnai tą girdime iš Seimo, iš Vyriausybė. Ypač Seimo nariai mėgsta sakyti – nėra politinės valios. Tai aš mėgstu sakyti – o jūs nesate toji politinė valia, nuo kurios ir priklauso visa tai? Jeigu būtų Vyriausybėje, galbūt nusileistų ir iki to paskutinio klerko, sėdinčio savivaldybėje“, – kalbėjo R.Burda.

Pasak jo, Lietuvoje nuo 2002 metų „labai gražiai“ kuriamos Nacionalinės kovos su korupcija programos, tačiau kiekvienais metais apie 30-35 proc. jose numatytų priemonių neįgyvendinama.

„Kokios priežastys, kad nėra įgyvendintos priemonės? Atsakingos institucijos nesiėmė veiksmų, kad priemonės būtų įgyvendintos. Tiesiog nesiėmė ir tiek, būtent taip mes konstatavome. Dėl lėšų trūkumo – labai populiarus šiandien būdas pasiteisinti valstybės institucijoms. Trūksta lėšų, masiškai. Tiesiog savivaldybės sako – mes neįgyvendiname priemonių vien dėl to, kad nėra lėšų. Ypač taupoma viešosioms akcijoms, t.y. ten, kur reikia mokyti valstybės tarnautojus, kaip neimti kyšio, kaip atsispirti pagundai ir panašiai“, – kalbėjo R.Burda.

„Seimo kaltė tame, kad nepriėmė atitinkamų teisės aktų. Mes kalbame apie tarnautojo elgesio kodeksą, apie pareiškėjo apsaugos įstatymą, kuris nuo 2006 metų niekaip negali būti priimtas, lobistinės veiklos įstatymą. Tiktai šiemet pavyko, pasakysiu, prastumti Teisėkūros pagrindų įstatymą, kuris nuo kitų metų pradės galioti ir dar nežinia, kaip jis bus įgyvendintas“, – teigė R.Burda.

Anot jo, STT turi maždaug 20 mln. litų per metus siekiantį finansavimą ir „tesugeba“ tirti 88 baudžiamąsias bylas.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekse šiemet Lietuva užėmė 48 vietą iš 176 pasaulio šalių – tai dviem pozicijomis geriau nei pernai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs