Anot STT pranešimo, įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie asmens galimai rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas turėtų būti išslaptinama to paties asmens, nuo kurio ji pirmiausiai saugoma, pageidavimu.
Sudarytų galimybę asmenims pretenduoti į tam tikras pareigas, kurių asmuo galimai net nesiekia, ir per šias procedūras išsiaiškinti, kokia kriminalinės žvalgybos informacija apie tam tikrą asmenį disponuoja teisėsaugos institucijos.
Anot STT, įstatymo pataisos sukurtų prielaidas piktnaudžiauti ir sudarytų galimybę asmenims pretenduoti į tam tikras pareigas, kurių asmuo galimai net nesiekia, ir per šias procedūras išsiaiškinti, kokia kriminalinės žvalgybos informacija apie tam tikrą asmenį disponuoja teisėsaugos institucijos.
Taip pat pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos informacijos apie tam tikrą asmenį gali turėti kiti kriminalinės žvalgybos subjektai, kurie ją pateikia STT, kad būtų užtikrintas Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų vykdymas.
Tuo tarpu patvirtinus siūlomus pakeitimus, gali būti taip, kad Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko iš viso nepasieks kitų kriminalinės žvalgybos subjektų surinkta ir įslaptinta informacija apie į pareigas skiriamą asmenį, nes bus pagrįstai baiminamasi, kad informacija gali būti atskleista.
STT manymu, įslaptintos informacijos išslaptinimo tvarka ir pagrindai išsamiai reglamentuoti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, todėl būtų ydinga panašaus pobūdžio nuostatas įtvirtinti ir kituose tesės aktuose, šiuo atveju Kriminalinės žvalgybos įstatyme.
