Vertinimo metu nustatyta, kad institucijoms, kurios priima sprendimus dėl asmenų lankymosi miškuose ir saugomose teritorijose apribojimų, sudaryta per didelė diskrecijos teisė, todėl įstatymo nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos dviprasmiškai.
Teisės aktai sudaro sąlygas miškuose ir saugomose teritorijose įrengti nepagrįstai dideles teritorijas užimančius aptvarus, o juos įrengusių asmenų veiklos priežiūros kontrolė nėra pakankamai reglamentuota. STT manymu, toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas asmenims pasielgti nesąžiningai ir nepagrįstai apriboti visuomenės teisėtus interesus lankytis miškuose ir saugomose teritorijose.
Pagal Miškų įstatymo nuostatas, fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatus ir specialiosios paskirties objektus. Pažymėtina, kad visuose miškuose ir saugomose teritorijose gali būti uždraustas ar apribotas asmenų lankymasis bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimas, kai yra svarbių priežasčių (pavyzdžiui, didelis miško gaisrų pavojus ir pan.). Miškų įstatymas nepakankamai nustato „kitų svarbių priežasčių“ kriterijus; nepaaiškina, kieno principams teikiamas prioritetas prieš priimant konkrečius sprendimus. Toks neapibrėžtumas, antikorupciniu požiūriu, gali būti rizikingas ir sudaryti sąlygas nepagrįstų ir neobjektyvių sprendimų, pvz., palankių siauroms interesų grupėms, priėmimui.
Antikorupcinis vertinimas pateiktas Aplinkos ministerijai, kuri per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta į išvadoje pateiktas pastabas.
