Tarnybos teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai, taip pat atsirastų galimybių privačiuose miškuose statyti neapibrėžtos paskirties pastatus bei keisti miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį saugomose teritorijose, tokiose kaip draustiniai, valstybiniai parkai ar rezervatai.
Įstatymo pataisas Seime pateikė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
„Miškų įstatymo pakeitimo projektu siūloma panaikinti dabar galiojančias nuostatas, kad faktas apie egzistavusią sodybą miško žemėje nustatomas pagal archyvinius dokumentus arba teisme. Priėmus šiuos siūlymus, būtų neaišku, kas, kokia tvarka ir kokiais pagrindais nustato buvusios sodybos buvimo faktą, o tai lemia galimas sąlygas nesąžiningam elgesiui“, – rašoma STT pranešime.
„Įdomu tai, kad panašią situaciją, kai buvo piktnaudžiaujama reglamentavimo nebuvimu, išsprendė dabar egzistuojančių nuostatų patvirtinimas, kurias siūloma vėl panaikinti. Anksčiau saugomose teritorijose nepagrįstai pripažinus buvusios sodybos buvimo faktą, pavyzdžiui, suklastojus sodybų liekanas, buvo statomi su saugomų teritorijų tikslais nesusiję pastatai“, – priduria Tarnyba.
Priėmus įstatymų pataisas, anot STT, taip pat būtų nepagrįstai išplėstos galimybės keisti miško žemės panaudojimo būdus ir sudaromos sąlygos privačiuose miškuose statyti neapibrėžtos paskirties pastatus. Tai gali kelti pavojų Miškų įstatymu saugomoms vertybėms.
„Siekiant teisinio aiškumo ir išvengti nepagrįstų sprendimų, STT siūlo projektą konkretinti ir apibrėžti, kurioms reikmėms, paskirčiai ir tikslams skirtiems pastatams galėtų būti taikomos išimtys dėl statybų privačioje miško žemėje“, – sako Tarnyba.
Jos teigimu, Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymų pataisomis siekiama sudaryti sąlygas pastatų statybai privačiuose miškuose. Tačiau priėmus šiuos pakeitimus, būtų sudarytos sąlygos keisti ne tik saugomose teritorijose esančios privačios miško žemės panaudojimo būdus, bet ir valstybei priklausančios rezervatų, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų sklypų žemės paskirtį.