Iš SVĮ pateiktų duomenų teigiamai vertintina, kad dauguma SVĮ:
- Yra patvirtinusios įmonės antikorupcinę politiką ir ją skelbia viešai.
- Yra paskyrusios asmenis, atsakingus už antikorupcinės aplinkos kūrimą jų įmonėse.
- Periodiškai (bent kartą per metus) atlieka korupcijos / sukčiavimo / kitų neteisėtų veiksmų rizikos vertinimą.
Tačiau, apibendrinti apklausos rezultatai rodo, kad sudėtingiausiai diegiamos korupcijos prevencijos priemonės, susijusios su vidaus pranešimų kanalų diegimu įmonėse, užtikrinant pranešėjų apsaugą, ir privačių interesų deklaravimo stebėsena bei kontrole.
STT iliustracija/STT infografikas
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria apklausoje dalyvavusios SVĮ, yra šios:
- Dauguma SVĮ nėra patvirtinusios dalies įmonės antikorupcinę aplinką gerinančių dokumentų (pvz., etikos kodekso, dovanų teikimo ir gavimo politikos), nereglamentavę, kaip tiriami vidaus pranešimų kanalu gauti pranešimai ir užtikrinamas pranešusių asmenų konfidencialumas.
- Dauguma SVĮ nėra paskyrusios asmenų, atsakingų už vidaus pranešimų kanalu gautos informacijos apie pažeidimus administravimą, kaip to reikalauja nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas.
- Daugumoje SVĮ nėra tinkamai užtikrinama privačių interesų deklaravimo stebėsena ir kontrolė.
- Savivaldybių administracijos, kaip SVĮ savininko teises įgyvendinančios institucijos, skiria per mažai dėmesio dėl joms atskaitingų įmonių antikorupcinės aplinkos kūrimo.
STT, norėdama paskatinti SVĮ imtis aktyvesnių veiksmų, kuriant šiose įmonėse korupcijai atsparią aplinką, susitinka su SVĮ ir savivaldybių administracijų atstovais aptarti gautus rezultatus, taip pat su kokiomis kliūtimis susiduriama, diegiant korupcijos prevencijos priemones ir kokiomis priemonėmis suvaldyti galimus korupcijos rizikos veiksnius.
