2017-ųjų I pusmetį už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus vidutiniškai buvo paskirtos 1,7 karto mažesnės baudos nei už apysunkius nusikaltimus (atitinkamai 3 261 eurų ir 5 559 eurų).
Per tiriamąjį laikotarpį už sunkius korupcinius nusikaltimus skirtos baudos vidutiniškai sudarė 17 proc., už apysunkius nusikaltimus – 26 proc., už nesunkius nusikaltimus – 26 proc. galimo skirti baudų vidurkio.
„Specialiųjų tyrimų tarnybos tirtų korupcinių bylų statistinė analizė rodo, kad skiriamos baudos nesiekia net galimo skirti baudų vidurkio, jos nėra atgrasančios nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo“, – pranešime žiniasklaidai teigia STT direktorius Saulius Urbanavičius.
STT vadovo nuomone, nuo korupcinių nusikaltimų neatgraso ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat atkreipia dėmesį, kad baudos už korupcinius nusikaltimus Lietuvoje nėra pakankamos. Tikimės, kad šiuo metu inicijuojamos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios buvo parengtos konsultuojantis su Specialiųjų tyrimų tarnyba, bus priimtos ir Lietuva galės pasiekti aukštesnius skaidrumo standartus“, – teigia jis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė per Seimo rudens sesiją ketina pateikti Baudžiamojo kodekso pataisas didinti baudas už visus nusikaltimus, o korupciniuose nusikaltimuose baudas susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma.
Pasak Prezidentūros atstovų, pataisos svarbios siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), nes jos ekspertai yra išsakę pastabų dėl neadekvačių baudų. Lietuva į organizaciją tikisi įstoti kitąmet.
Šiuo metu minimali bauda Baudžiamajame kodekse yra 38 eurai – vadinamasis vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL). Norima minimalią baudą naikinti ir jį diferencijuoti priklausomai nuo nusikalstamos veikos.
Daugiau informacijos apie gresiančią atsakomybę įvykdžius korupcinio pobūdžio nusikaltimus – čia.