„Būtent dėl leidimų, dėl to kreipėsi premjeras, STT atsisakė (pradėti tyrimą – BNS) įvertinę informaciją, o aukštesnysis prokuroras peržiūrėjo tą atsisakymą ir panaikino. Prašoma iš naujo įvertinti premjero kreipimąsi“, – BNS tvirtino prokūratūros atstovė Rita Stundienė.
STT per 10 dienų nuspręs dėl naujo prokuratūros pavedimo.
„Dešimt dienų terminas procesinio sprendimo priėmimui – ar pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir po to, žinoma, vėl sprendžia prokuratūra“, – BNS teigė STT atstovė Renata Endružytė.
Gegužės 14-ąją į Generalinę prokuratūrą kreipėsi premjeras Saulius Skvernelis, prašydamas įvertinti atsakingų institucijų ir jų darbuotojų veiksmus išduodant leidimus plėtoti elektros energijos pajėgumus uždarosioms akcinėms bendrovėms, vėliau – šių leidimų sustabdymo ir panaikinimo aplinkybes.
S.Skvernelio prašymas buvo pavestas išnagrinėti STT, kuri įvertinusi pateiktą informaciją, gegužės 28 dieną priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus nesant padarytų veikų, turinčių nusikaltimų (piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo) požymių.
„Generalinės prokuratūros aukštesnysis prokuroras, susipažinęs ir įvertinęs minėto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, priėmė nutarimą panaikinti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir pavedė STT pakartotinai įvertinti ministro pirmininko rašte pateiktą informaciją papildomai atliekant įstatyme numatytus tam tikrus proceso veiksmus“, – rašoma pirmadienį Generalinės prokuratūros žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo sudarant taikos sutartį tarp Lietuvos, atstovaujamos Energetikos ministerijos, ir UAB „Danpower Baltic“ panaikino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius.
STT vertino medžiagą dėl 2013 metais priimtų sprendimų, išduodant leidimus „Danpower“ plėtoti elektros gamybos pajėgumus, o 2015 metais juos sustabdant ir panaikinant, be to, reikalaujant turėti detalųjį planą, kuris nebuvo pateiktas 2013 metais.
Atsisakiusi pradėti tyrimą STT teigė, kad leidimų išdavimo metu galiojusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijoje nebuvo pakankamai aiškiai ir išsamiai nurodyta, kad prie prašymo išduoti tokį leidimą turi būti pateikiamas detalusis planas, o skirtingų institucijų nuomonės dėl būtinumo jį rengti iš esmės skyrėsi.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tuomet BNS teigė, kad STT išvada rodo, jog prieš kelerius metus vykę procesai, išduodant ir panaikinant leidimus „Danpower“, nebuvo susiję su korupcine veikla.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužę patvirtino Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartį. Ja įmonei „Danpower Baltic“ bus atstatytas 2013 metais suteiktas, bet 2015 metais panaikintas leidimas gaminti elektrą Kaune, 12 metų mokant didesnį – 9,7 cento už kilovatvalandę tarifą. Tačiau įmonė atsisako didesnio fiksuoto tarifo Vilniuje.
Be to, sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokietijos ir Lietuvos investuotojai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
Žurnalistinį tyrimą atlikęs portalas 15min gegužę rašė, kad ministrų kabinetas nuslėpė tiesą apie milijonus eurų kainuosiančią taikos sutartį su verslininkų Rakauskų ir Vokietijos „Danpower“ valdoma energetikos įmone „Danpower Baltic“.
Praėjusią savaitę 15min taip pat paskelbė žurnalistinį tyrimą apie verslo įtaką politikams.
Surinkta medžiaga rodo, jog energetikos įmonė „Danpower Baltic“ per savo atstovus ir lobistus darė įtaką LVŽS politikų pozicijai dėl strateginių valstybės projektų – Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių, kur bus deginamos atliekos ir taip gaminama šiluma bei elektra.
„Danpower Baltic“ yra didžiausias privatus šilumos gamintojas ir jam naujieji valstybiniai projektai yra nenaudingi. Ši verslo grupė gali gauti gerą pelną už šilumos pardavimą Vilniuje ir Kaune, tačiau valstybinės jėgainės padarytų neigiamą įtaką jos finansiniams rodikliams. Pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.
„Danpower Baltic“ įvairiais būdais siekia, kad valstybė apsigalvotų dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybos.
Tų būdų yra keli. Pirma, ši įmonė įvairiuose teisminiuose ginčuose bandė sustabdyti valstybės projektus arba europinę paramą. Verslininkų skundai teismams nepasiekė rezultato. Antra, per savo atstovus ir lobistus jie bando daryti įtaką sprendimus priimantiems politikams.
Pastaruosius kelerius metus Seimą valdančios LVŽS frakcijos atstovai – tarp jų ir premjeras S.Skvernelis – skleidžia abejones dėl valstybinių kogeneracinių jėgainių. Jie naudoja būtent „Danpower Baltic“ argumentus ir jų apmokėtas studijas.
Politikai abejoja, ar ateityje Lietuvoje užteks degintinų atliekų visoms valstybinėms jėgainėms. Atsakingos valstybės institucijos sako – atliekų užteks. LVŽS politikai tai ignoruoja ir remiasi „Danpower Baltic“ argumentais. Jie siūlo būtent „Danpower Baltic“ naudingus sprendimus.
