Antradienį paskelbto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo įmonių vadovų ir 2 proc. valstybės tarnautojų, palyginti su 2020 metais situacija reikšmingai nepasikeitė.
„Naujausi duomenys rodo, kad korupcijos kaip aktualios problemos vertinimas Lietuvoje pastaruosius metus reikšmingai nesikeičia. Tai galėtų būti signalas sektoriams, kurie nuolat įvardijami, kaip korumpuočiausi – metas imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant korupcijai atsparią aplinką“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Penktadalis duotų kyšį, kad išspręstų savo problemas
Dauguma gyventojų (65 proc.) mano, kad kyšis padeda spręsti problemas ir penktadalis gyventojų teigė, jog duotų kyšį, kad išspręstų savo problemas, dar 39 proc. pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių. Patiems respondentams per 12 mėnesių kyšį siūlė 4 proc. atvejų.
Palyginti su ankstesniais metais, mažiau įmonių vadovų sutinka, kad kyšis padeda spręsti problemas – 41 proc., kai 2020 metais šis rodiklis buvo 44 procentai.
Kyšį duotų 9 proc. įmonių vadovų, dar trečdalis tą darytų priklausomai nuo aplinkybių. Tuo tarpu penktadalis valstybės tarnautojų nurodė, kad kyšis padeda spręsti problemas (2020 metais šis rodiklis buvo 24 proc.).
Pusė gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, bet tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
Dauguma valstybės tarnautojų žino, kur galėtų pranešti apie korupciją (84 proc.), bet realus antikorupcinis potencialas suprastėjo: kaip ir 2020 metais apie korupciją praneštų kas antras tarnautojas, bet tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigė pranešęs vienas iš septynių valstybės tarnautojų (ankstesniais metais apie tai pranešęs teigė vienas iš penkių).
Kaip pagrindinės priežastys nepranešti apie korupciją 2021 metais išliko baimė nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša arba žinių trūkumas atpažinti korupciją.
Korupcija tarp aktualių problemų – ketvirta
Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima ketvirtą vietą iš 18 po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 35 proc. gyventojų, kaip ir 2020 metais.
Tuo tarpu tarp įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų pastebimas tolimesnis korupcijos kaip problemos reikšmės mažėjimas, kai tarp gyventojų ši tendencija sustojo.
Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo penktoje ir šeštoje vietoje – 26 proc. (2020 metais šis rodiklis siekė 30 proc.), o valstybės tarnautojai – šeštoje vietoje, 31 proc. (2020 metais šis rodiklis buvo 33 proc.).
Korupciją kaip verslą stabdančią problemą įvardijo 7 proc. įmonių vadovų ir šis rodiklis sumažėjo perpus, palyginti su 2020 metais (15 proc.).
Korupciją kaip verslą stabdančią problemą įvardijo 7 proc. įmonių vadovų.
STT Strateginės analizės skyriaus viršininkė Margarita Švedkauskienė per spaudos konferenciją pažymėjo, kad verslui konkurencinė aplinka tampa vis palankesnė: mažiau įmonių atsisako dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose manydami, kad laimėtojas žinomas iš anksto, rečiau pastebi, kad techninės specifikacijos parengtos specialiai kažkuriai įmonei.
„Tam tikras teigiamas tendencijas pastebime verslo atstovų grupėje, sumažėjo įmonių vadovų, vertinančių korupciją kaip labai rimtą problemą plėtoti jų veiklą Lietuvoje, ir atitinkamai matome, kad verslas palankiau vertina konkurencinę aplinką dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose“, – sakė M.Švedkauskienė.
Anot jos, perpus sumažėjo įmonių vadovų, kurie teigia, kad nedalyvavo viešųjų pirkimų konkurse, nes numanė, jog tiekėjas yra žinomas iš anksto.
„Jei 2020 metais tokių atsisakiusių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose dalis sudarė 33 proc., dabar mes turime 17 proc., taip pat vis rečiau įmonės, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nurodė, kad susiduria su situacijomis, kai yra tikslingai apribojamos techninės specifikacijos, arba pirkimų sutartys sudaromos su vis tais pačiais tiekėjais“, – teigė M.Švedkauskienė.
Kaip labiausiai paplitusius korupcinius reiškinius („labai paplitę“) gyventojai nurodė naudojimąsi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais – 37 proc., kai asmuo gydytojui atsidėkoja pinigais po sėkmingai atliktos operacijos – 32 proc., kai per pažintis yra įsidarbinama į valstybės instituciją – 27 procentai.
Dažniausi kyšiai – sveikatos sektoriuje
Anot STT, sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, taip pat pastaraisiais metais buvo stebimas korupcinės patirties didėjimas.
Gyventojų ir įmonių vadovų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, teismai, Seimas, savivaldybės, partijos.
Paprašyti įvardinti labiausiai korumpuotas institucijas gyventojai įvardino sveikatos apsaugos įstaigas – 49 proc., teismus – 38 proc., Seimą – 31 proc., savivaldybes – 23 proc.
Pasak M.Švedkauskienės, dažniausiai ir didžiausi kyšiai duodami ligoninėse už operacijas, taip pat dėl slaugos.
„Pagrindiniai ir didžiausi kyšiai yra už operacijas ligoninėse, ir kyšių suma dažniausiai yra iki 500 eurų, mes matom, kad metai iš metų tie rodikliai išlieka panašūs. Taip pat slauga gydymo įstaigose irgi viena iš labiausiai paplitusių procedūrų, kur pacientai nurodė, kad iš jų buvo reikalaujama kyšių“, – sakė STT Strateginės analizės skyriaus viršininkė.
Įmonių atstovų nuomone, labiausiai korumpuotos yra gydymo įstaigos – 36 proc., antroje vietoje – teismai (29 proc.), trečioje – Seimas (25 proc.) ir ketvirtoje – savivaldybės (24 proc.).
Pagrindiniai ir didžiausi kyšiai yra už operacijas ligoninėse.
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, valstybės tarnautojai atvirame klausime kaip labiausiai korumpuotas įstaigas nurodė sveikatos apsaugos institucijas – 47 proc. Toliau seka savivaldybės – 38 proc., Seimas – 33 proc. ir teismai – 30 proc.
Pažymima, kad visoms trims tikslinėms grupėms atvirame klausime labiausiai korumpuotų institucijų ketvertukas yra tas pats: gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės.
Sprendimų priėmimo atvirumas: geriau vertina tarnautojai
Pernai įvykdytų sprendimų priėmimą kaip atvirą Lietuvoje vertina 10 proc. gyventojų ir įmonių vadovų bei 31 proc. valstybės tarnautojų – pastarasis rodiklis, palyginti su 2020 metais, išaugo pusantro karto (buvo 21 proc.).
Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, dažniausiai įtaką siekiama daryti farmacijos, energetikos ir sveikatos apsaugos sektoriuose. Pernai itin išaugo energetikos kaip labiausiai siekiamo paveikti sektoriaus vertinimas – taip mano 60 proc. valstybės tarnautojų ir 62 proc. įmonių vadovų.
Tarp būdų, kuriais siekiama daryti įtaką, dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ tyrimą inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu 2021 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo apklausti 1005 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai, 697 valstybės tarnautojai.
