STT Vilniaus valdybos atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniaus rajono valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos (toliau – Komisija) dalis narių įtariami veikę bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, per tarpininkus savo neteisėtais veiksmais galimai sudarę galimybę užsieniečiams neteisėtai gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
„Kaip įtariama, už neteisėtą atlygį užsienio piliečiams galimai buvo sudarytos sąlygos fiktyviai, neturint reikalaujamų žinių, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus bei gauti šių egzaminų baigimo pažymėjimus, reikalingus teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Įtarimai pareikšti Pagirių gimnazijos direktorei A.Mažonienei
Atliekant ikiteisminį tyrimą, antradienį 9 asmenims buvo pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu, veikiant bendrininkų grupėje: Komisijos pirmininkei Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorei, socialdemokratei A.Mažonienei, dviem STT pranešime neįvardintiems Komisijos nariams bei šešiems privatiems asmenims.
„Tarp proceso dalyvių yra ir buvusių migracijos sistemos darbuotojų. Siekiant nustatyti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, visi įtariamieji yra sulaikyti, atlikta daugiau kaip 20 kratų įtariamųjų gyvenamosiose ir darbo vietose, – dėsto STT ir priduria, kad veikdami neteisėtai, asmenys sudaro sąlygas Lietuvoje veikti „pilkajai migracijai“.
Antradienio popietę 15min su A.Mažoniene susisiekti nepavyko.
Tiesa, minėtą komisiją, be direktorės, sudaro tik Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos mokytojai: Alina Ponamariova, Gražina Stepanova, Jolanta Dudutienė, Giedrė Rusilienė, Janina Mekionienė, Rita Korotkovienė.
Įsakymą dėl tokios sudėties komisijos sudarymo 2017-ųjų lapkritį pasirašė Vilniaus rajono administracijos direktorė Liucina Kotlovska. Vilniaus rajono savivaldybė informavo, kad administracijos vadovybė nėra informuota apie atliekamą tyrimą.
„Šiuo metu jokios oficialios informacijos savivaldybė nėra gavusi, todėl savo ruožtu kreipėmės į STT dėl duomenų pateikimo“, – rašoma savivaldybės pateiktame atsakyme.
Paklausta, kodėl savivaldybės administracijos direktorė į komisiją buvo paskyrusi išskirtinai tik Pagirių gimnazijos darbuotojus, savivaldybė nurodė, kad taip padaryta dėl to, kad ši mokykla buvo paskirta bazine vykdant žinių patikrinimus, o jos direktorė tuomet automatiškai tapo komisijos pirmininke
„Reglamentuota, kad Komisijos sudaromos ne mažiau kaip iš 7 narių. Ne mažiau kaip vienas komisijos narys privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių (teisininko) ar humanitarinių (istoriko) mokslų išsilavinimą, kiti – aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą lituanisto išsilavinimą ir, pageidautina, dirbantys pedagoginį darbą (šie reikalavimai netaikomi bazinių mokyklų vadovams). Vilniaus rajono savivaldybės administracija, tvirtindama Komisijos sudėtį, vykdo šių nuostatų reikalavimus“, – nurodė savivaldybė.
Pasak savivaldybės, šiuo metu, pagal sudarytą atostogų grafiką, Pagirių gimnazijos direktoriaus pareigas eina kitas gimnazijos darbuotojas.
Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst antradienį telefonu buvo nepasiekiama, nes atostogauja.
Socialdemokratai stabdo narystę
Įtarimų sulaukusi A.Mažonienė yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė, ne kartą su šia partija kandidatavusi į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, buvusi rinkimų stebėtoja. Tačiau po STT įtarimų jos narystė partijoje automatiškai stabdoma, 15min informavo partijos komunikacijos vadovas Justinas Argustas.
„Partija netoleruoja ir netoleruos tokios galimai neteisėtos nario veiklos, apie kurią šiandien informavo STT. Partijos narys, kaip numato Statutas, tokiu atveju automatiškai stabdo narystę partijoje. LSDP galioja ir Elgesio kodeksas, pagal kurį tokia partijos nario veikla nėra suderinama su naryste LSDP. Moralinis vertinimas yra aiškus: taip besielgiantiems partijoje vietos nėra ir nebus“, – sakė jis.
Egzaminų baigimo pažymėjimai yra reikalingi teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje. Kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi šalyje gali asmenys, čia laikinai pragyvenę penkerius metus.
„Vien tai, kad išsilaikei egzaminą, savaime nereiškia, kad gausi leidimą Lietuvoje gyventi nuolat“, – BNS sakė leidimus gyventi Lietuvoje išduodančio Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
E.Gudzinskaitė: vieni kitų darbo nevertiname
„Asmuo turi tenkinti kitas sąlygas. Jis turi be pertraukos gyventi Lietuvoje pastaruosius penkerius metus, jo išvykų laikas neturi būti ilgesnis nei dešimt mėnesių. Taip pat patikriname, ar nėra pagrindo apskritai panaikinti jo turimą leidimą laikinai gyventi šalyje“, – pridūrė ji.
Departamento vadovė teigia, kad migracijos pareigūnai kartais kreipiasi į Lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminavimo komisijas, kai įtaria, jog pažymėjimas apie išlaikytą patikrinimą gali būti suklastotas. Visgi paprastai to nedaroma.
„Kadangi patys lietuvių kalbos ir Konstitucijos mokėjimo lygio nevertiname ir iš principo pasitikime tuo pažymėjimu, esame sutarę, kad vieni kitų darbo nevertiname“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Pasak jos, dar nėra nustatytų atvejų, jog pažymėjimas buvo suklastotas, o paties komisijos įvertinimo pagrįstumo departamentas nevertina: „Turime savo funkcijas ir įgaliojimų viršyti nesiruošiame. Jeigu komisija patvirtina, kad žmogus išlaikė egzaminą, netgi atsiunčia rezultatus, nebeturime ko tikrinti.“
STT duomenimis, nemažai trečiųjų šalių piliečių per Lietuvą siekia nesąžiningais būdais imigruoti į Europos Sąjungos šalis ir ten legalizuotis, laisvai judėti Šengeno erdvėje.
Užsieniečių „pilkosios migracijos“ schemos sudaro galimybes į Lietuvą atvykti asmenims, susijusiems su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, priešiškų šalių žvalgybos tarnybomis bei galintiems kelti grėsmę Lietuvos arba kitų Europos Sąjungos šalių nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.
Korupcija išduodant leidimus užsieniečiams – nebe pirmą kartą
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
STT ir anksčiau yra tyrusi korupcijos apraiškas dėl leidimų gyventi Lietuvoje užsieniečiams išdavimo.
Nuo 2014 metų STT tirtose bylose, vienuolika asmenų buvo kaltinami prekyba poveikiu išduodant leidimus užsienio šalių piliečiams laikinai gyventi Lietuvoje, iš kurių keturi – buvę Migracijos departamento vadovaujančias pareigas užimantys asmenys ir du specialistai, du advokatai ir du advokato padėjėjai bei vienas verslininkas. Už šiuos korupcinius nusikaltimus teismas kaltais pripažino Migracijos departamento vadovaujančias pareigas užėmusią darbuotoją, advokatą, advokato padėjėją ir vieną verslininką. Jiems skirtos baudos, siekiančios 8,5 tūkst. eurų, kiti savo kaltę pripažino ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.