Generalinė prokuratūra skelbia, kad S.Skvernelis prašė teisėsaugos įvertinti, ar atsakingų institucijų ir jų darbuotojų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo arba tarnybos pareigų neatlikimo požymių, kai 2013 metais dviems įmonėms buvo išduoti leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus ir kai 2015 metais šie leidimai buvo panaikinti.
15min primena, kad tai jau atras kartas, kai STT atsisako pradėti tyrimą dėl premjero pateiktos medžiagos. Anksčiau STT buvo atsisakiusi pradėti tyrimą, bet Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius pavedė tarnybai atlikti pakartotinį patikrinimą.
STT priimtame nutarime konstatuojama, kad pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie leistų įtarti, jog nurodytose situacijose galimai buvo padaryta nusikalstama veika.
S.Skvernelis į Generalinę prokuratūrą kreipėsi šių metų gegužę.
Tuo metu 15min vykdė žurnalistinį tyrimą apie Vyriausybės sudarytą taikos sutartį su įmone „Danpower Baltic“. Sutartimi Vyriausybė skyrė skatinamąjį elektros supirkimo tarifą bendrovės elektrinei Kaune. Tai reiškia, jog verslui atiteks 18-25 mln. eurų per 12 metų iš elektros vartotojų kišenės.
Komentuodamas taikos sutartį su verslininkais, premjeras teigė, kad įmonei „Danpower Baltic“ išduoti leidimai vystyti elektrinių projektus buvo sustabdyti abejotinomis aplinkybėmis.
Pusę „Danpower Baltic“ akcijų valdo Lietuvos verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.
Generalinės prokuratūros pranešime rašoma, kad esminis aspektas, dėl kurio kilo abejonės atsakingų institucijų pareigūnų veiksmais bei priimtais sprendimais, yra skirtingos, o tam tikrais atvejais ir kintančios, kompetentingų valstybės institucijų nuomonės dėl detaliojo plano reikalingumo nurodytais atvejais.
STT nutarime nurodoma, kad net ir šiuo metu nėra aišku, ar pasirašant ketinimų protokolus turėjo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano galiojimą.
Teisėsauga nurodo, kad nesant teisinio aiškumo dėl detaliojo plano reikalingumo, nėra galimybės nustatyti, kaip būtent turėjo veikti arba neveikti valstybės tarnautojai ir pareigūnai, todėl negalima ir įvertinti, ar šie asmenys veikė arba neveikė neteisėtai.
STT pabrėžė, kad Energetikos ministerijos bei kitų institucijų raštai, liudytojų apklausų metu gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad prieš priimant sprendimus stabdyti, o vėliau ir naikinti minimus leidimus, buvo siekiama išsiaiškinti dėl šiems leidimams taikytinų teisės aktų reikalavimų. Tačiau reglamentavimas nebuvo vienareikšmis, o institucijų nuomonės – išsiskyrė.
„Todėl Energetikos ministerijos tarnautojų (pareigūnų) veiksmai, kuomet ta pati situacija buvo vertinama dvejopai, nesant kitų duomenų apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, negali būti vertinami kaip nusikalstami“, – nurodoma STT nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas prokurorui, o dėl skundo priimtas prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Neseniai 15min publikavo dar vieną žurnalistinį tyrimą, kuris yra susijęs su Vyriausybe, Seimo nariais bei įmone „Danpower Baltic“. Tyrimo centre – verslo bandymai paveikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovus. Paaiškėjo, jog politikai dažnai ignoruoja valstybės pareigūnų informaciją, kalba verslo lobistų žodžiais ir skleidžia abejones dėl valstybinės reikšmės projektų – atliekų deginimo jėgainių. Šios jėgainės bendrovei „Danpower Baltic“ sudarytų konkurenciją.
