Lietuvos studentų sąjungos (LSS) pranešime spaudai teigiama, kad šiuo dokumentu norima paskatinti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų ir prevencijos priemonių prieinamumą. Jį pasirašė LSS, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) bei Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK).
Susitarimo pasirašymą inicijavo studentai
Susitarimo pasirašymą inicijavo Lietuvos studentų sąjunga (LSS), kai atlikti studentų psichologinės būklės tyrimai atskleidė studentų psichikos sveikatos ir psichologinės pagalbos prieinamumo aukštosiose mokyklose problemas.
„Kai LSS prieš kelerius metus atliko pirmąjį tyrimą, 64 proc. apklaustųjų nurodė, jog norėtų, kad psichologinė pagalba būtų prieinama aukštojoje mokykloje, tačiau tuo metu net 15-a aukštųjų nebuvo pajėgios užtikrinti kvalifikuotą psichologo pagalbą, nes nebuvo dirbančių psichologų, o kai kuriuose psichologinio konsultavimo centruose dirbantys psichologai pripažino, kad esantis psichologo etatas ar jo dalis nepajėgė patenkinti esamo psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos poreikio.
Studentams, norintiems gauti pagalbą, tekdavo laukti net iki 3 mėnesių, o dėl tokio didelio psichologinio konsultavimo poreikio aukštosiose mokyklose, ten dirbantys specialistai visą savo darbo laiką skyrė tik konsultavimui, todėl vykdyti ir prevencines veiklas, orientuotas į studentų psichikos sveikatos stiprinimą, nebuvo galimybės“, – situaciją primena LSS prezidentas Vytautas Kučinskas.
Situaciją pablogino karantinas
V.Kučinsko teigimu, nors psichologinės pagalbos prieinamumas aukštosiose mokyklose buvo didinamas, visais tirtais aspektais situaciją pablogino šalyje paskelbtas karantinas, todėl imtis papildomų veiksmų ir užtikrinti tarpusavio bendradarbiavimą buvo ir yra būtina.
„Siekiant įvertinti pastarųjų metų pokyti, LSS metų pradžioje pakartotinai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad lyginant su 2017 m. duomenimis, situacija pablogėjo – padaugėjo patiriančių neigiamas būsenas, – pasakoja V. Kučinskas. – Pavyzdžiui, didelį nerimą, baimę ar stiprų stresą per pastaruosius metus teigė patyrę maždaug 80 proc. respondentų, depresiją ar valgymo sutrikimus – beveik pusė, o trečdalis teigė susidūrę su panikos atakomis.“
Svarbu prevencija
Anot susitarimo iniciatorių, patiriantiems sunkumų asmenims reikalinga suteikti savalaikę specialisto pagalbą, tačiau ne mažiau svarbu mokyti bendruomenę atpažinti pirmuosius problemų signalus.
„Susitarime yra numatoma vykdyti informacines kampanijas, plėtoti prevencines paslaugas bei į studijų turinį įtraukti psichologinio raštingumo kompetencijų ugdymą. Manau, kad šios priemonės yra ne mažiau svarbios, siekiant spręsti su psichikos sveikata susijusias problemas ar netgi jų išvengti“, – apie prevencijos svarbą kalba LSS prezidentas.
Siekdamos įgyvendinti susitarimą, LSS, VU SA, LURK ir LKDK susitarė kurti ir puoselėti teigiamą emocinį klimatą, mažinti stigmą psichikos sveikatos atžvilgiu ir stiprinti studentų psichologinį atsparumą bei didinti psichologinės pagalbos studentams prieinamumą.
