Neries pakrantėje darbininkai tebepluša – keičiama takų danga. Iki metų pabaigos ketinama sutvarkyti per šešis kilometrus krantinių – visą plotą, kur yra betoninės plokštės.
Tai padarius krantine bus patogu vaikščioti, bėgioti ar važinėti dviračiu. Jokių naujų objektų šiemet savivaldybė nesuplanavusi, tai nukelta kitiems metams, kai atsiras pinigų iš ES fondų. Kaip tik tada ir pravers VGTU studentų idėjos. Pasak Neries upės krantinių įgyvendinimo grupės vadovo Martyno Marozo, norėta kažko tokio, kas būtų unikaliai vilnietiška.
„Sukurta Vilniuje ir Vilniui. O ne taip, kaip jau minėjo meras, kažkas paimta iš itališko katalogo, atvežta ir numesta krantinėje. Atskirai kiekvienas iš darbų turi savų privalumų. Kai kurie galbūt yra maži, kai kurių struktūra nereikalauja labai didelių investicijų, bet iš esmės aš manyčiau, kad kiekvienas iš šitų darbų yra gera pradžia“, – kalbėjo M.Marozas.
Mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, norisi Vilniui ir Neries pakrantei suteikti savitą veidą. Jo manymu, nemaža dalis pristatytų studentų darbų gali būti įgyvendinti, kai baigus tvarkyti takus kitąmet bus imtasi krantinę gyvinti pasitelkiant pramoninio dizaino, mažosios architektūros elementais.
„Jeigu idėjos estetiškos, o daugelis yra estetiškos, jeigu funkcionalios, realizuotinos, tai manau, kad arba su europiniu projektu, arba kitais būdais gali atsidurti Neries pakrantėje“, – įsitikinęs Vilniaus meras.
Sukurta Vilniuje ir Vilniui. O ne taip, kaip jau minėjo meras, kažkas paimta iš itališko katalogo, atvežta ir numesta krantinėje, – kalbėjo M.Marozas.
VGTU Dizaino katedros studentai siūlo savus variantus, kaip galima būtų pagyvinti krantinę. Įdomūs dviračių stovai, įmontuoti pakrantės šlaituose, tarsi susilieja su augančia žole, laiptuotas fontanas „Kvadratas“, kai bus galima atsisėsti ir įmerkti kojas į vandenį.
Plūduriuojančios platformos, ne vienas apšvietimo sprendimas – pastatomi lauko šviestuvai su gėlių vazonais, sieniniai lauko šviestuvai su integruotais inkilais paukščiams ir pan. Taip pat – irklavimo treniruoklis, stalų ir kėdžių idėja pietų zonai šalia Verslo trikampio, stoginė su suoliuku, stogeliai poilsiui. Išsiskiria ir paviljonas-trumpametražių filmų zona.
Iš pirmo žvilgsnio merui įspūdį padarė dviračių stovai, puikiai įkomponuoti į pakrantės šlaitą. Taip pat jį sudomino upės tėkmės energijos įkrovimo stotelė: „Man labai patiko šitas krautuvas mobiliems telefonams, kuris upės tėkmės varomas. Atrodo funkcionalus dalykas, kažkas gal mėgsta atsirėmęs pažiūrėti į upės tėkmę, o kartu tai lyg ir ekologiškas pažaidimas, lyg ir praktiškas elementas, man atrodo labai įdomiai. Yra ir fundamentalesnių idėjų, kurias pavysčius galima būtų pritaikyti – ir plaukiojančios salos, ir terasos.“
VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas neslėpė, kad universitetas turi labai daug bendradarbiavimo sutarčių, tačiau realius darbus studentai atlieka nelabai dažnai, dažniau miestas naudojasi universiteto specialistų paslaugomis. Šis projektas – maloni išimtis. „Jauni žmonės yra aktyvūs, pilni idėjų, juos reikia skatinti“, – įsitikinęs rektorius.
Dizaino katedros vedėjas doc. dr. Jonas Jakaitis kaip pagrindinį konkurso tikslą nurodė norą pagerinti gyvenimo kokybę. „Šįkart mes turim galimybę įtraukti studentus į konkrečių, realių užduočių sprendimą. Tai pagrindinis dalykas, dėl kurio studentai tampa labiau motyvuoti, jų darbai labiau pagrindžiami idėjomis“, – kalbėjo vedėjas.
Po truputį atgyja ir tos pakrantės, kurios nėra įrėmintos betono – šalia Vingio parko, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, pasibaigus P.Vileišio gatvei. Ten krantų plokštėmis uždengti neketinama, bet pravalyti takai, jau galima pasivaikščioti ar net pasivažinėti tinkamu dviračiu.
Itin didelį ir brangų Neries pakrančių sutvarkymo projektą prieš savivaldos rinkimus buvo pateikęs Artūras Zuokas. Ketinta šalia Neries supilti naujas kelių lygių terasas, įrengti kavines, priėjimus prie vandens. Tačiau pasikeitus miesto vadovams, grandiozinių planų atsisakyta. Pirmiausia nuspręsta sutvarkyti krantinės dangą, nes vietomis jau buvo sunku praeiti – plokštės iškilusios, tarp jų susidarė plyšiai.
