Į Klaipėdą iš Šiaulių dėl darbo reikalų persikėlęs Tadas mokslinius darbus pradėjo rašyti vos prieš keletą mėnesių. Prieš porą metų Šiaulių universitete ekonomiką baigęs vaikinas tokiu būdu sumanė prisidurti prie algos, kuri pastaraisiais mėnesiais kiek sumažėjo. „Paėmiau pavyzdį iš savo kolegės. Tai geras būdas prisidurti prie algos. Dirbu vadybininku, pernelyg neskubėdamas per mėnesį galiu parašyti vieną kursinį darbą, daugiau pasėdėjus pavyktų parengti ir du“, – sakė uostamiestyje pusmetį gyvenantis jaunuolis.
Visiems sakau, kad nesu pigus, – sakė Tadasm, už baigiamąjį studijų darbą prašantis 2000 litų.Už kursinius darbus ekonomikos, vadybos, finansų, rinkodaros, bankų ar filosofijos temomis jaunuolis prašo 350–450 Lt. Kaina priklauso nuo tikslios temos ir laiko, per kurį reikia parengti darbą. Už baigiamąjį studijų darbą Tadas prašo maždaug 2000 Lt.
„Turiu kelis pažįstamus, kurie taip pat rašo darbus studentams. Jų ir paklausiau, kiek ima už paslaugas. Visiems sakau, kad nesu pigus. Įvertinu laiką, kuri sugaišiu rašydamas darbą. Yra tokių, kurie kursinius rašo už 200 Lt, tačiau juos rengia studijų nebaigę studentai. Aš rašau darbą, lyg jis būtų mano paties. Pats skaitau, domiuosi. Žinoma, taip pagilinu žinias, plečiu savo akiratį“, – sakė Tadas.
Tadas neslėpė pastarosiomis savaitėmis sulaukiantis daug paklausimų, nes kursinius ir baigiamuosius darbus studentai turi pristatyti iki gegužės pradžios ar vidurio. „Per savaitę sulaukiu 3–4 paklausimų. Dažniausiai teiraujasi kolegijų studentai, tačiau buvo ir iš aukštųjų mokyklų, net ir iš kitų miestų. Dažniausiai kreipiasi studentai, kurie neturi sėkmingos tokių darbų rašymo patirties, kiti dirba arba tiesiog pritingi. Kita vertus, aš irgi dirbu, bet spėju ir užsakytus mokslinius darbus parašyti“, – svarstė Tadas.
Kitas internetu tokias paslaugas siūlantis vaikinas paklausus, kiek kainuoja kursinis darbas, parašė už puslapį prašantis 30 Lt. Taigi, maždaug 30-ies puslapių darbas atsieitų net 600 Lt.
Vienas Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas pasakojo buvęs priverstas pirkti kursinį darbą, nes sustabdžius studijas dalies disciplinų tinkamai neišmoko. Už kursinį darbą, kuriame buvo daug specifinių užduočių, braižybos elementų, jaunuolis sumokėjo 700 Lt, nors dalį jo parengė pats.
Tikrina sąžinę
Klaipėdos universitete studentas pasirašo savotišką deklaraciją, taip patvirtindamas, kad darbo nekopijavo ir tikrai yra jo autorius.Klaipėdos Socialinių mokslų kolegijos direktorės pavaduotoja akademinei veiklai Neringa Čekanavičienė teigė, kad į kursinį ar baigiamąjį mokslo darbą įsegama savotiška deklaracija, kurią pasirašo kiekvienas studentas, parašu patikindamas, kad darbo nekopijavo ir yra jo autorius. „Tai tarsi sąžinės patikrinimas. Kiekvienas turėtų atsakingai įvertinti po kuo pasirašo. Kita vertus, parašą galima padėti ir užsimerkus“, – sakė pavaduotoja. N. Čekanavičienė teigė, kad išvengti sukčiavimų padeda ir tarpiniai susitikimai su studentais. Darbus jaunuoliai turi pateikti dalimis, derinti su vadovu, o ne tiesiog atnešti gatavą kūrinį.
Pirko ir sovietmečiu
Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto dekanas Petras Grecevičius teigė, kad didelės patirties turintis dėstytojai – teoretikai ir praktikai – puikiai supranta, kai darbas yra neoriginalus. Jis teigė, kad versijų, jog darbas nurašytas ar pirktas pasitaiko, tuomet studentui liepiama jį perrašyti. „Dėl tokio dalyko nesame išmetę iš universiteto, tačiau iki to netoli“, – teigė P.Gecevičius. Dekanas pasakojo, kad darbų pirkimas egzistavo visais laikais – ir sovietmečiu būdavo prašoma kitų pagalbos.
A.Bučinskas |
Socialinių mokslų fakulteto dekanas Antanas Bučinskas kartą pats paskambino tokias paslaugas siūlančiam jaunuoliui. Skelbimą jis rado tiesiog fakultete. „Paskambinau, suformulavau kažkokią kvailą vadybos temą, kurios nei pats supratau, nei jis, ko gero, tačiau jaunuolis atsakė, kad tema sudėtinga, bet darbą parašys. Vėliau aš jam prisistačiau, kas esu, ir jis padėjo ragelį“, – šypsojosi dekanas. Jis teigė, kad bandymų atnešti ne savo darbą būna, tačiau labai retai. Prieš penkerius metus už baigiamojo darbo plagijavimą studentas buvo pašalintas iš universiteto.
Tikrinti padeda sistema
Vilniaus universitete yra įdiegta elektroninė plagiato tikrinimo sistema. Ji sulygina studento darbą su duomenų bazėse laikoma informacija, ieško pasikartojančių frazių, minčių, žodžių derinių. Pasak Vilniaus universiteto Studijų direkcijos vadovės Jūratės Karaliūnienės, plagijavimo atvejų universitete pasitaiko nedažnai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius Raimundas Kirvaitis teigė, kad per 10 darbo metų pasitaikė tik vienas atvejis, kai studentas atnešė ne savo rašytą darbą. Tokiais atvejais yra keičiamas studento darbo vadovas ir tema, o naują baigiamąjį darbą jis gali gintis tik po metų.