VTVK turizmo ir viešbučių administravimo neakivaizdinio skyriaus antrakursiai labiausiai gilinasi į finansų ir kredito bei rinkodaros mokomąją literatūrą. Paskaitų tvarkaraštyje neliko užsienio kalbų paskaitų, nors priimant į šią specialybę įsipareigota jų mokyti.
„Itin bjauri situacija. Tikros machinacijos. Kolegija elgiasi kaip kai kurie prekių gamintojai: kad kaina neatrodytų didelė, sumažinamas pakuotės svoris“, – piktinosi antrakursės mama Laima Norvaišė.
Šiuo metu neakivaizdiniame skyriuje, visuose trijuose kursuose, turizmo ir viešbučių administravimo mokosi apie 100 žmonių. Jie moka po 1,4 tūkst. litų už semestrą. Palyginkime, tais pačiais metais įstojusieji į Vilniaus kolegiją mokytis tos pačios specialybės moka šiek tiek per 1 tūkst. litų už semestrą.
Dingo užsienio kalbos
L.Norvaišė atkreipė dėmesį, kad turizmo ir viešbučių administravimą studijuojanti jos dukra lyg būsimoji buhalterė turi mokytis „marias“ finansinių dalykų, o svarbiausių – kalbų – bus priversta mokytis papildomai privačiuose kursuose. „Vos įstojusiems studentams buvo pareikšta, kad matematikos jiems nereikia ir jos nebus. Pirmosios kalbos – anglų – neliko po pirmo kurso, nors jos kolegijoje turėjo mokyti visus trejus metus! Maža to, dar pirmame kurse dukra sužinojo, kad nebus mokoma ir antrosios kalbos. Neliko mažiausiai keturių dalykų, kurių buvo žadėta mokyti“, – skundėsi L.Norvaišė. Moteris į kolegijos administraciją dėl šių pakeitimų kreiptis nebandė, nors girdėjo, kad kiti tėvai taip darė.
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas teigė, kad minėtas programos keitimas galėjo būti atliekamas tik gavus studentų sutikimą.
VTVK direktoriaus pavaduotoja kokybei Aurelija Rudaitienė LŽ pripažino, kad turizmo ir viešbučių administravimo programa buvo pertvarkyta. „Tačiau į studentų poreikius ir pageidavimus visada atsižvelgiame. Kadaise studentai net buvo išsireikalavę dėstyti panaikintą dalyką“, – tikino ji. A.Rudaitienė atmetė įtarimus, kad studentams kalbų mokymas galėjo būti pakeistas finansų paskaitomis dėl dėstytojų trūkumo ar siekio sutaupyti.
Privalėjo suderinti
Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas teigė, kad minėtas programos keitimas galėjo būti atliekamas tik gavus studentų sutikimą. „Turi būti laikomasi stojimo sutarties. Dėstomi dalykai gali būti keičiami, bet šiuo atveju toks rimtas keitimas turėjo būti suderintas su studentais“, – sakė jis.
Anot jo, šiuo konkrečiu atveju reikėtų išsiaiškinti programos pertvarkymo motyvus. „Arba viena šalis turi duoti aiškų sutikimą dėl pakeitimų, arba kita šalis turėtų kompensuoti paskaitų praradimą“, – teigė valdininkas. Jo manymu, konfliktą su kolegijos administracija turėtų spręsti studentų atstovybė.
Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas Kornelijus Papšys LŽ priminė, kad dėl kolegijoje neteikiamų numatytų paslaugų galima skųstis vartotojų teisių gynimo institucijoms. „Jei pakeitimai buvo nutylėti, vadinasi, tai nesąžininga sutartis. Maža to, čia jau pažeistas viešasis interesas, nes nukentėjo keliasdešimt žmonių. Tokiu atveju galėtų įsikišti net prokuratūra“, – sakė jis.
