Kaip leido suprasti SKVC atstovai, rinktis studijas reikėtų ypač atsakingai, nes studijų programos, neįvykdančios užsibrėžtų tikslų, gali būti naikinamos studentams jų nebaigus, studijų proceso viduryje.
Nesiremta Vakarų Europos praktika
SKVC Studijų vertinimo skyriaus vedėjas Almantas Šerpatauskas apgailestavo, jog programų akreditavimo taisyklės neparemtos Vakarų Europos praktika. Jis pasakojo, jog Vakarų Europoje orientuojamasi į studijų siekius, kompetencijų, kurias studenta įgyja, vertinimą.
Pasak A.Šerpatausko, Lietuvoje aukštųjų mokyklų studijų programos registruojamos be giluminio ekspertų vertinimo, nežiūrint į mokyklos praktinį pasirengimą vykdyti studijų programą. Dėl to, anot A. Šerpatausko, studijų akreditavimo tvarka „ne visai atitinka mūsų aukštojo mokslo reformos tikslus.“
Kaip teigė A. Šerpatauskas, neįvertinus aukštųjų mokyklų praktinio pasirengimo studijų programoms, studijų programos gali būti uždaromos. „Kol kas nenumatoma, ką turėtų daryti studentai, kurių studijų programos bus panaikintos“, – sakė A. Šerpatauskas.
Rinktis verta atsakingai
Abiturientams Studijų vertinimo skyriaus vedėjas siūlė nepasikliauti specialybės prestižu, o vertinti perspektyvas ir rinktis tai, kas arčiausia širdies, tai, kas abiturientui išties įdomu. Jo nuomone, derėtų konsultuotis su specialistais.Kol kas nenumatoma, ką turėtų daryti studentai, kurių studijų programos bus panaikintos.
Be to, A. Šerpatauskas tvirtino, jog visi studijų programų vertinimo rezultatai yra skelbiami SKVC tinklalapyje. Jais abiturientai turėtų pasidomėti.
„Mes neįvertiname visų studijų programų per vienerius metus, kai kurie rezultatai jau senstelėję, tačiau vis dar aktualūs“, – sakė A. Šerpatauskas. Jo nuomone, net ir senesni duomenys gali parodyti aukštųjų mokyklų kokybės lygį.
Naujų studijų programų įvertinimus SKVC svetainėje galima atrasti tik tada, kai studijų programos jau patvirtintos.
Daugelio naujų studijų programų akreditacija nesėkminga
A. Šerpatauskas pasakojo, jog aukštųjų mokyklų teikiamos vertinti programos bus akredituojamos trejetui arba šešetui metų, priklausomai nuo aukštųjų mokyklų pasirengimo. Akreditacijos laikas nustatomas vertinant programas pagal šešias sritis, padalintas į posričius.
2009 m. pradžioje vertintos 2008 m. pateiktos programos: tik šiek tiek daugiau nei pusė ketinamų vykdyti studijų programų pripažintos registruotinomis. Iš 41 aukštųjų mokyklų siūlytos programos, tik 24 „perlipo“ per kokybės kartelę, 15 programų neįregistruotos, o dviejų programų vertinimas nutrauktas.Kai naujosios taisyklės, reglamentuojančios aukštojo mokslo sistemą nusistovės, aukštųjų mokyklų rezultatai turėtų pagerėti, nes kol kas vyrauja sumaištis.
A.Šerpatauskas tvirtino, kad aukštosios mokyklos, siūlydamos studijų programas, reaguoja į mokslo, darbo rinkos tendencijas ir nori parengti specialistus ateities specialybėms. „Technologijos, mokslas vystosi, tad tradicinių specialybių atstovų reikia mažiau“, – tvirtino A. Šerpatauskas.
Antrąja aukštųjų mokyklų teiktų studijų programų nepatvirtinimo priežastimi A. Šerpatauskas laiko sumaištį dėl aukštojo mokslo reformos, dėl nuolat kitusių ir vis dar kintančių įstatymo normų. A. Šerpatauskas tvirtino, jog praėjusių metų pabaigoje į centrą atplaukė šūsnis vertinti skirtų programų, tačiau daugelis jų – prastos kokybės, netinkamos, parengtos neatsakingai.
„Kai naujosios taisyklės, reglamentuojančios aukštojo mokslo sistemą nusistovės, aukštųjų mokyklų rezultatai turėtų pagerėti, nes kol kas vyrauja sumaištis“, – teigė A. Šerpatauskas.
