Kas paskatina pradėti gydytis
Vilniaus priklausomybės ligų centro psichologė Eglė Adomavičiūtė teigia, kad nuo alkoholio priklausantys žmonės paprastai gydytis ateina po tam tikro įvykio, kaip jie patys įvardija – duobės.
Pavyzdžiui, išsigąsta numirti, nes labai sušlubavo sveikata, prarasti šeimą, nes žmona ar vyras grasina palikti, jau yra ant ribos. Taip pat gali paskatinti smurto situacija šeimoje. Juos netgi labiau gąsdina ne tai, ką jie padarė, bet kad visiškai negali savęs kontroliuoti ar net neatsimena, ką padarę.
Tik tuomet pradedama galvoti, kad alkoholis – problema. Taip pat gali paskatinti finansinė padėtis: yra labai daug skolų, žmogus netekęs darbo, o artimieji irgi nusisuka. Dažnai suveikia ir kitų artimųjų ar pažįstamų mirtys dėl alkoholio sukeltų priežasčių.
Mitas, kad tai susiję su valia
„Deja, norint nustoti gerti vien noro neužtenka. Alkoholizmas – lėtinė liga, prasidedanti nuo psichologinės priklausomybės ir pereinanti į fizinę. Pirmiausia alkoholį žmogus pradeda vartoti kaip būdą sušvelninti įtampą ir stresą, bet kai pakinta smegenų veikla, vien „ne“ pasakyti neužtenka. Ir tai suprasti nuo alkoholio priklausomam žmogui sunkiausia – kad norint išlaikyti blaivybę, reikia labai daug dirbti su savimi ir reikės tai daryti visą likusį gyvenimą, nes pasveikti nuo šios ligos neįmanoma. Galima tik išlaikyti remisijos būseną.
Ir tai suprasti nuo alkoholio priklausomam žmogui sunkiausia – kad norint išlaikyti blaivybę, reikės tai daryti visą likusį gyvenimą, nes pasveikti nuo šios ligos neįmanoma.
Svarbiausias dalykas, su kuriuo reikia labiausiai dirbti, tai emocijos ir jausmai. Kai žmogus įpranta stresą, nerimą, įtampą „užpilti“, neįsivaizduoja, kaip galima išgyventi šiuos nemalonius jausmus kitaip. Todėl šie žmonės linkę apskritai nepripažinti, kad turi jausmus. Tačiau jei jausmai neišreiškiami, tai nereiškia, kad jų nėra. Be to, laikydamas juos savyje, niekada neišmoksi jų kontroliuoti. Šiuo atveju reikia suvokti, kad normalu jausti ir nemalonias emocijas. Visi mano, kad jeigu jie emociškai jausis gerai, tuomet sugebės atsisakyti alkoholio. Tačiau vien gerai gyvenime juk nebūna“, – teigė pašnekovė.
Kuo pakeisti alkoholį?
Kuo iš priklausomybės besivaduojantys žmonės keičia alkoholį? Pasak psichologės, vyrai labiau linkę į veiklą. Kad susitvarkytų su savo emocijomis, jie stengiasi būti kuo labiau užimti, kontroliuoti dienos režimą, laisvalaikį, apsikrauti įvairia veikla.
Tai gali būti bet kas: sportas, pasivaikščiojimas, knygų skaitymas, net maisto gaminimas. Moterys labiau linkusios į savo jausminį pasaulį, jos labiau analizuoja savo emocijas, stengiasi pasidalinti su kitais žmonėmis, kaip jaučiasi, išsikalbėti, ieškoti bendraminčių. Taigi joms labiau reikia bendravimo.
„Svarbiausia negniaužti jausmų ir emocijų, antraip neišvengiamai bus grįžta prie įprasto tvarkymosi su jomis būdo – alkoholio. Būtent todėl būtina arba grįžti prie mėgstamos veiklos, kuri buvo apleista, arba susigalvoti naują, teikiančią teigiamų emocijų užtaisą“, – patarė E.Adomavičiūtė.
Pasveikti neįmanoma
Paklausta, kiek kartų žmonės pradeda gydytis iš naujo, psichologė tikino, kad atkrytis yra normalus dalykas. Net jei žmogus blaivus išbuvo ilgą laiko tarpą, jis nėra apsaugotas nuo atkryčio. Tai natūrali ligos eiga.
Atkrytis prasideda ne tada, kai žmogus vėl pakelia taurelę.
Beje, atkrytis prasideda ne tada, kai žmogus vėl pakelia taurelę. Pirmiausiai jis užsimiršta: nebestebi savęs, nebetaiko išmoktų įgūdžių, dėl to grįžta senos emocinės reakcijos ir ankstesnis gyvenimo būdas. Jis vėl pradeda darytis gynybiškas, bjursta jo nuotaika, o atsakomybė už savo būseną perkeliama kitiems.
„Artimieji taip pat ne visada supranta, kad tai liga, jie mano, kad žmogui tiesiog trūksta valios. Svarbu suprasti, kad valios neužtenka. Žmogus gali būti vadovas, politikas, geras specialistas, turintis pakankamai valios daryti sprendimus savo srityje, tačiau priklausomybė stipresnė už jo valią.
Stengdamasis išsikapstyti žmogus išgyvena labai daug jausmų, todėl jam labai svarbus artimųjų palaikymas. Svarbu nepalikti jo vieno ir negrasinti, nes grasinimai tik dar labiau jį spaudžia į kampą. Pavyzdžiui, žmogui gali būti neleidžiama dalyvauti šeimai priimant sprendimus, tačiau sveikimo stadijoje tiesiog būtina jį vėl įtraukti, paklausti jo nuomonės“, – tikino psichologė.
Pasak jos, artimiesiems taip pat verta kreiptis į specialistus, savipagalbos grupes, kad iškalbėtų savo jausmus. Žmogus nori pasveikti ir po kiekvieno išgėrimo, sakydamas, kad daugiau taip nedarys, jis iš tiesų nenori to daryti, bet jam nepavyksta
Jei nepavyksta prikalbinti gydytis?
Dažnai sakoma, kad kol pats žmogus nepasieks dugno, bandymas gydytis tik dėl artimųjų prašymo nebus sėkmingas. E.Adomavičiūtė sutiko, kad tokia motyvacija – išorinė ir nelabai stipri, bet tai geriau negu nieko. Juk artimieji surišę jo neatvedė pas specialistą, vis dėlto jis atėjo pats.
O ką daryti artimiesiems, jei nepavyksta prikalbinti gydytis?
„Kad ir kaip būtų skaudu, tuomet artimiesiems svarbu žiūrėti savo interesų, savo gyvenimo kokybės. Ta riba – kiekvienu konkrečiu atveju sava, asmeninė. Tačiau jei žmogus jaučia, kad nebeturi savo interesų, tik sprendžia kito žmogaus problemas ir jį kontroliuoja, tai jau signalas, kad negerai, kad tapai priklausomas nuo priklausomo žmogaus, nebeturi savo gyvenimo, riboji kontaktus su aplinkiniais.
Tuomet, kaip bebūtų skaudu, reikia palikti šį žmogų ir pasirūpinti savimi. Tai sunkus sprendimas, todėl galima pasikalbėti su specialistu, kitais savipagalbos grupės nariais, kad būtų įmanoma priimti sau teisingiausią sprendimą“, – aiškino pašnekovė.
Nuo ko prasideda priklausomybė
Pašnekovės teigimu, dažniausiai gerti pradedama dėl streso – aš daug dirbu, pervargstu, labai rūpinuosi šeima, o nesugebu atsipalaiduoti. Lengviausias būdas atsipalaiduoti – išgerti. Tada problemos gerokai sumažėja, aš arba visai nejaučiu jokių emocijų, arba taip atsipalaiduoju, kad jaučiuosi gerai, visai laimingas.
Tai iliuzija, nes iš tiesų viskas vyksta atvirkščiai. Problemos kaupiasi, o kartu kaupiasi ir užgniaužtos emocijos. Žmogus taip įpranta prie alkoholio, kad nebegali be jo užmigti ir taurelės griebiasi kaskart, kai pasijaučia blogai. Ir šis veiksmas dažnėja – vos menkiausias stresas, jau reikia išgerti.
„Pacientai įvardija, kad iš pradžių išgerti jiems buvo lengviausias būdas atsipalaiduoti. Kitaip atsipalaiduoti reikia dėti daugiau pastangų. Kokia alternatyva galėtų būti? Svarbu turėti užsiėmimų, kurie teiktų malonumą ir padėtų atsijungti nuo darbo.
Vieniems padeda pokalbis su geru draugu ar artimuoju, kitiems – koks nors hobis, tretiems – griežtas dienos režimas ir geras miegas. Mat neišsimiegojimas – dar vienas papildomas streso ir įtampos šaltinis. Kai žmogus pailsėjęs, jis daug lengviau susitvarko su dienos stresu“, – teigė psichologė.
