Artėjant 2012-ųjų Seimo rinkimams į Seimo posėdžių salės metinio pranešimo skaityti žengusi D.Grybauskaitė jau trečiame kalbos sakinyje suspėjo pagirti A.Kubiliaus ministrų kabinetą už tai, kad jis tapo ilgiausiai iki tol dirbusia Vyriausybe.
„Esame ties mūsų šaliai ir vaikų ateičiai lemtingais sprendimais. Todėl šiandien būtina susitarti dėl svarbiausių darbų“, – teigė D.Grybauskaitė 2012-aisiais.
Suvaldyta finansinė situacija neabejotinai šios Vyriausybės didžiausias nuopelnas. Prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties.
Ir tuomet prezidentė skundėsi dėl pernelyg lėto valstybės vystymosi, tačiau tikino, kad A.Kubiliaus Vyriausybės pradėtus darbus būtina tęsti.
„Būtent sutarimo stoka neleidžia Lietuvai spartesniu žingsniu eiti į priekį. Tiksliau, išsiveržti iš uždaro nebaigtų darbų rato, kuriame metai iš metų sukamės, eikvodami energiją, laiką ir pinigus. Vis pradėdami, bet nebaigdami.
Kai po reformos sekė reformos reforma. Kai didžiulės pastangos ir dar didesni pinigai buvo skiriami projektams, kurie po eilinių rinkimų užleisdavo savo prioritetines vietas kitiems – taip pat prioritetiniams. Politinį ciklą pralenkiančius projektus galime suskaičiuoti ant pirštų. Visa tai liudija vieną reikšmingą dalyką – tęstinumo svarbą ir, deja, tęstinumo stoką“, – sakė ji.
Negailėjo pagyrų
Prezidentė tuomet kalbėjo, kad svarbiausius tikslus Lietuva pasiekė tik tada, kai nežiūrėjo, ar jie pradėti kairiųjų, ar dešiniųjų ir kvietė šios taisyklės laikytis šios taisyklės.
Labiausiai D.Grybauskaitė konservatorių Vyriausybę gyrė už suvaldytus valstybės finansus ir energetinius projektus.
„Suvaldyta finansinė situacija neabejotinai šios Vyriausybės didžiausias nuopelnas. Prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties.
Šios valdžios pradėti darbai energetikos srityje neabejotinai reikšmingi. Po dvidešimt metų išdrįsome eiti energetinio savarankiškumo keliu. Mažiname priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo. Aiškiai pasakėme sau – Lietuva turės suskystintųjų dujų terminalą“, – sakė ji.
Minusų rado mažai
Tiesa, prezidentė paminėjo, kad A.Kubiliaus Vyriausybės taupymas turėjo ir šalutinį poveikį – sumažino verslo galimybes.
„Negebėdami apsispręsti ir susitarti dėl namų renovacijos, atliekų tvarkymo, jaunimo verslumo skatinimo, šiandien laidojame nepanaudotus milijonus, galėjusius tapti naujomis galimybėmis mūsų žmonėms ir ekonomikai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pylos A.Kubiliaus Vyriausybė gavo už socialinę politiką. Ji apgailestavo, kad pasiūlymai, ką keisti šioje srityje, „pasirodė tik prieš mėnesį“, Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą.
„Pats laikas valstybiniu lygiu apsispręsti ir dėl kultūros paveldo apsaugos, ir dėl gimtosios kalbos puoselėjimo, ir dėl tinkamo kultūros finansavimo. Deramo dėmesio nesulaukia ir brangiausias mūsų turtas – jauni žmonės. Dėl nuolat reformuojamos švietimo sistemos geriausi Lietuvos vaikai išvažiuoja ten, kur nebrangu, aišku ir kokybiška. Tų, kurie jau netapatina savęs su Lietuva, grėsmingai daugėja. Todėl kviečiu būsimą Seimą ir Vyriausybę, pasinaudojus Švietimo strategijos atnaujinimu, apsispręsti ir susitarti dėl aiškių švietimo krypčių ir dirbtinai, sulig kiekvienu rinkimų ciklu, jų nekaitalioti“, – prieš ketverius metus sakė prezidentė.
Panašūs žodžiai skambėjo ir šiųmečiame D.Grybauskaitė pranešime.
Šįkart – jokių padėkų
Tačiau šiemet prezidentė nepadėkojo Vyriausybei už išdirbtą visą kadenciją ir darbą ketverius metus. O prieš ketverius metus A.Kubilius tokios padėkos sulaukė.
„Šios kadencijos Seimui ir Vyriausybei dėkoju už sutarimą svarbiausiais valstybei ir jos žmonėms klausimais, kurie padės kurti saugesnį gyvenimą mūsų žmonėms“, – tuomet sakė D.Grybauskaitė.
2012-aisiais pasavarį visuomenės apklausos rodė, kad Seimo rinkimuose didžiausio palaikymo sulauks socialdemokratai, todėl prezidentės kalba buvo skirta jiems.
„Esu pasirengusi ir toliau dirbti kartu su tais, kurie kryptingai sieks naudingų šaliai rezultatų. Po rinkimų naujo premjero lauksiu ne tik su ministrų pavardėmis, bet ir su tęstiniu sutartų darbų sąrašu. Todėl kviečiu dar kartą – sutarkime dėl esminių principų, kurių neaukosime politinėms kovoms. Neatsisakykime ir nestabdykime svarbių darbų vien dėl to, kad jie pradėti su kita politine vėliava“, – teigė D.Grybauskaitė 2012-aisiais.
Jau po metų, 2013-aisiais prezidentės nuomonė apie A.Butkevičiaus Vyriausybę nedaug skyrėsi nuo dabartinės. Metiniame pranešime D.Grybauskaitė jau nevengė kritikuoti centro kairės ministrų kabinetą už besaikį darbo grupių kūrimą ir trypčiojimą vietoje.
„Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei. (...) Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti“, – pareiškė prezidentė 2013-aisiais Seime skaitytame metiniame pranešime.
A.Butkevičius skundžiasi, kad baramas už A.Kubiliaus klaidas
Po šių metų kritiško D.Grybauskaitės metinio pranešimo premjeras socialdemokratų lyderis A.Butkevičius guodėsi, kad yra kritikuojamas už A.Kubiliaus Vyriausybės nuodėmes.
Prezidentė ketvirtadienį kalbėjo, kad keturiolika ministerijų turi 347 pavaldžias institucijas, tačiau Seimo Audito komitetui pateiktos ataskaitos byloja, kad vien pernai ekspertams ir galimybių studijoms išleista 11 milijonų eurų. Vyriausybės kanceliarija išlaidas ekspertams padidino 35 kartus.
„Galiu pasakyti, kad ekspertams pinigai, kurie yra skirti, yra tam, kad konservatorių laikais buvo pradėtas arbitražas Stokholme (ten Lietuva teisiasi su Rusijos koncernu „Gazprom“, – red. past.) ir advokatams mokamos sumos iki šios dienos“, – taip į kritiką atsakė A.Butkevičius.
Vyriausybės vadovas tvirtino, kad dėl socialinės atskirties pati D.Grybauskaitė turi prisiimti atsakomybę, nes „jos laikotarpiu buvo sumažintos pensijos, sumažintas darbo užmokestis“, o ši Vyriausybė baigia arba tęsia kompensuoti konservatorių laikais apkarpytas pensijas ir išmokas.
„Čia, manau, apie socialinį jautrumą (kritiką, – red. past.) reikėtų peradresuoti visai kitiems žmonėms“, – pridūrė jis.
Anot A.Butkevičiaus, socialinė atskirtis padidėjo tada, kai buvo sumažintos pensijos ir darbo užmokestis, o už tai atsakinga ne jo vadovaujama, o prieš tai dirbusi konservatorių Vyriausybė.
