Pradžioje užkūrėm grilių ir, deja, tai buvo vienintelė liepsna šį vakarą, nes vietovės taisyklės draudžia kurti laužus. Bet pasitenkinom ir tuo, ką galim ir turim.
Kol vieni čirškino kepsnius ir dešreles, kiti pasitiesę pledus mėgavosi saulutės spinduliais, vaišinosi atsineštomis gėrybėmis, smagiai bendravo su pažįstamais.
Pasistiprinus ir numalšinus alkį, prasidėjo Rasų programa. Žiniuonė Modesta Zigmantaitė pristatė burtų galios poveikį, lietuvių liaudies šokių kolektyvo „Jorė“ vadovė Kristina Ivickaitė – šokių programą, žolynus ir paparčio žiedo prasmę – Gitana Gudauskaitė. Visų susirinkusių akivaizdoje, buvo įteikta padėka už aktyvų dalyvavimą lietuvių bendrijos veikloje.
Kai programa buvo pristatyta, šventės dalyviai ėjo pro Rasos vartus, padabintus ąžuolo lapais, plovė rankas, kas ir veidą, ir švarūs kūnu ir dvasia žengė į protėvių pasaulį.
Tame pasaulyje priskynė puokštę iš devynių žolių ir ėjo burtis pas žiniuonę. Tuo tarpu moterys pynė vainikus, o kai vainikai buvo nupinti, vyko gražiausių vainikų varžytuvės.
Tarptautinė komisija, sudaryta iš keturių asmenų, stebėjo lauko podiumu žengiančias merginas ir pasitarę išrinko tris laimėtojas. Pirmąją vietą laimėjo mažiausioji konkurso dalyvė.
Kai su vainikais buvo atliktas šis svarbus pasirodymas, buvo ne taip gaila su jais atsisveikinti, todėl merginos patraukė prie artimiausio medžio.
Kaip ir dera šią paslaptingą naktį, medis pasirodė stebuklingas. Net žiniuonė dievagojosi, kad savo kerų niekur nesiuntė. Visos netekėjusios mergelės, savo vainikus užmetė ant medžio ir visos pirmu kartu. Tokios sėkmės išsigandusios, ištekėjusios nesiryžo mesti, nes savo santykiais šeimoje patenkintos. O dėl jaunėlių, bendrijai teks sukti galvą, kaip tiek tuoktuvių, vienu metu pakelti.
„Jorės“ šokėjai, sutrenkė tris lietuvių liaudies šokius ir ne bet kaip, bet po kiekvieno šokio, kvietė šokti ir žiūrovus. Malūnėlis gana lengvai įsibėgėjo. Šyvį papildomom pastangom taip pat įveikė. O grenčenikė ne vienam buvo kietas riešutas, bet nieko, iki kitų metų išmoks.
„Oktava“ choristai atsisakė koncertuoti, mat šiandien jie norėjo matyti visus kartu dainuojant, todėl savo pozicijas paliko ir žengė artyn susirinkusių.
Išgirdom ir sukurtą eilėraštį Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio minėjimo proga.
Išmušė valanda ir paparčio žiedui. Jį surado Aušrinė Liubertaitė, bet ir vėl tie burtai išlindo – ji jau antrą metą iš eilės paparčio žiedą randa. Ir svarstyk nesvarstęs, ar čia sutapimas, ar paparčio paslaptinga laimės magija veikia.
Nepamiršti liko ir Jonas su Janina. Iš švenčiančiųjų tarpo atradom ir juos. Abiems uždėjom ąžuolo lapų vainikus.
Žmonėms taip patiko burtis, kad ir po šių programos dalių, vis dar eilė nesibaigė, o žynė buvo tokia atkakli, kad praėjus net tiek laiko, nesinaudojo atsineštu smėlio laikrodžiu ir netrumpino savo išmintingų užkalbėjimų. Tada Raimundas Gudaitis paėmė gitarą į rankas, ir juokino ir virkdė dainų žodžiais ir melodijom.
