Gąsdina „globalistų melu“
Šiuo įrašu neseniai pasidalijo ir viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. „Greenpeace“ vadas išsamiai apie gyvybiškai būtiną mums CO2“, – apie ką kalbama įraše, paaiškino ji.
Po to dar pridėjo kelis sakinius rusiškai: „Vaizdo įrašas, atveriantis akis į milžinišką globalistų melą.
Vienas iš „Greenpeace“ įkūrėjų Patrickas Moore'as: „Nepaisant isteriškų klimato sukčių teiginių, CO2 yra ne „teršalas“, o gyvybės dujos. Be CO2 visa gyvybė Žemės planetoje žūtų“, – aiškino P.Moore’as“.
Kiek daugiau nei 4 min. trukmės įraše vyras, pabaigoje prisistatantis kaip tik tokia pavarde, kalba apie anglies dvideginį ir jo įtaką klimatui.
Iš pradžių jis pateikia susirūpinusiųjų dėl klimato kaitos nuomonę: „Jei į atmosferą pateks daug CO2, pakeisime klimatą, tai sukels katastrofiškas pasekmes.“
Tai pat cituoja Tarptautinės klimato kaitos komisijos raginimą iki 2100 sumažinti anglies dvideginio išmetimus iki 0.
„Jei neišsigelbėsime patys nuo savęs, mums galas (angliškai jis žmoniją palygino su skrebučiu – esą suskrusime, – red. past.), – kiek ironiškai kalba vyras. – Bet va kas keista – visa gyvybė paremta anglimi, o ta gyvybei reikalinga anglis atsiranda iš CO2 atmosferoje.
Dėl klimato kaitos bus vis labiau apsunkinta maisto gamyba ir prieinamumas.
Visa anglis, esanti iškastiniame kure, kurį šiandien deginame energijai gauti, kažkada buvo atmosferoje iki buvo suvartota planktono jūroje ir augalų ant žemės.“
Toliau jis samprotauja apie tai, kad iškastinis kuras – anglis, nafta, gamtinės dujos – yra augalų likučiai. Kitaip tariant, iškastinis kuras esąs „100 proc. organinis“. „Skamba labai ekologiškai, – tvirtina P.Moore’as. – Jei Žemės atmosferoje nebūtų anglies dvideginio, Žemė būtų mirusi planeta ir taškas.“
Vyras stebisi, kad CO2 buvo pripažintas teršalu, „bet kaip gali kas nors, kas sukuria gyvybę, būti blogas?“ Anot jo, didžiumą Žemės egzistavimo laiko anglies dvideginio atmosferoje buvo gerokai daugiau nei šiandien, o dabar esą gyvename žemo CO2 lygio epochoje.
Dėl to šiltnamiuose augalams, norint paskatinti jų augimą, dažnai papildomai tiekiamas anglies dvideginis.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai CO2 naudojimas šiltnamiuose reiškia, kad jis nekenksmingas klimatui?
Tokiu pačiu būdu, anot vyro, daugiau anglies dvideginio atmosferoje padidins maisto pramonės ir miškų produktyvumą. Tai esą svarbu, nes iki šimtmečio vidurio reikės maitinti 8-10 mlrd. gyventojų (Žemėje jau gyvena 8 mlrd. žmonių – šis skaičius buvo pasiektas lapkričio vidury).
Prie „Greenpeace“ prisijungė vėliau
Internete paieškojus informacijos pagal raktinius žodžius „Greenpeace CO2“, galima rasti kone identišką vaizdo įrašą, tik geresnės kokybės ir publikuotą 2015 m. liepą.
Esama daugiau vaizdo įrašų, kuriuose jis klimato kaitą vadina klastote, neigia visuotinai priimtą vertinimą, kad anglies dvideginis teršia atmosferą, ir aiškina, kad tai yra svarbiausias visų gyvų organizmų mitybos elementas, bet kurio planeta išmirtų.
Juokaujama, kad bet kuriame Vankuverio bare galite prisėsti šalia žmogaus, kuris teigia įkūręs „Greenpeace“.
Ir prie šito, ir cituotame „Facebook“ įraše, ir daugelyje kitų vietų P.Moore’as pristatomas kaip vienas iš nepriklausomos pasaulinės aktyvistų organizacijos „Greenpeace“ įkūrėjų, jos lyderis, mokslininkas, ekologas, taip pat – pramonės konsultantas.
„Juokaujama, kad bet kuriame Vankuverio (Kanada) bare galite prisėsti šalia žmogaus, kuris teigia įkūręs „Greenpeace“, – rašoma organizacijos tinklalapyje. – Iš tikrųjų vieno įkūrėjo nebuvo: galima sakyti, kad pavadinimas, idėja, dvasia ir taktika yra atskiros linijos.“
Čia paminėti keli žmonės, stovėję prie „Greenpeace“ ištakų, P.Moore’o tarp jų nėra. Aplinkosaugos istoriko Franko Zelko teigimu, organizacijos pirmtakas „Don´t Make A Wave Committee“ (Komitetas „Nekelkite bangos“) susibūrė Vankuveryje ir tokį pavadinimą pasirinko dar 1969 m.
Pirmą savo kampaniją „Greenpeace“ pradėjo 1971 m. rugsėjo 15 d. Ja buvo protestuojama prieš atominių ginklų bandymą Aliaskoje. Požeminis bandymas „Cannikin“ buvo atliktas tų metų lapkričio 6 d. Amčitkos saloje. Savo galia prilygęs 5 megatonoms trotilo, šis sprogimas buvo galingiausias, įvykdytas kada nors JAV istorijoje.
Aktyvistai protestuodami pasišovė žvejybiniu laivu nuplaukti iki Aleutų salyne esančios Amčitkos. Įguloje buvo ir P.Moore’as, todėl jis ir priskiria save prie „Greenpeace“ įkūrėjų. Tiesa, pats vyras yra sakęs, kad organizacija visuomet buvo „besitęsiantis darbas“, ne kas nors, įkurtas kaip šalis ar kompanija.
Vienas iš organizacijos įkūrėjų Bobas Hunteris knygoje „Warriors of the Rainbow: A Chronicle of the Greenpeace Movement“ („Vaivorykštės kariai: „Greenpeace“ judėjimo kronika“) pasakojo, kad P.Moore’as buvo greitai priimtas dėl mokslinės veiklos, aktyvisto reputacijos ir gebėjimo prie diskusijos prisidėti praktinėmis, pagrįstomis įžvalgomis.
1977-aisiais P.Moore’as susirungė su B.Hunteriu dėl „Greenpeace Foundation“ prezidento pareigų, bet pralaimėjo. Pastarasis netrukus atsistatydino, tad mokslininkas vis tiek tapo stipriai įsiskolinusios organizacijos vadovu. P.Moore’o darbas buvo vertinamas prieštaringai, kolegos net siekė atskirti šį fondą nuo pačios „Greenpeace“.
Herbicidus gyrė, bet vandens su jais atsisakė
Po beveik dešimtmečio, išsiskyrus požiūriams, P.Moore'as organizaciją paliko. Vėliau jis aiškino, kad „Greenpeace“ pasuko per daug į kairę ir tapo politiškai motyvuota bei ekstremistine organizacija.
Nepaisant nesutarimų, vyras iki šiol aiškina buvęs vienas iš jos įkūrėjų. „Greenpeace“ dar 2010 m. tai paneigė. Nors P.Moore’as buvęs svarbus vienas iš pirmųjų organizacijos narių, prie jos prisijungė ne nuo pat pradžių, tad įkūrėju negali būti laikomas. Nuo 1986 m. mokslininkas organizacijai nepriklauso.
„Greenpeace“ teigimu, P.Moore’as prisistato aplinkosaugos ekspertu, tačiau nuolat skelbia aplinkos saugojimui prieštaraujančias įžvalgas. Jis daugiau nei tris dešimtmečius atstovavo įvairioms taršioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, medienos, kalnakasybos, chemijos, branduolinei energetikai.
„Aš ne idiotas“, – P.Moore'o reakcija į siūlymą išgerti vandens su herbicidu, kurį ką tik buvo išgyręs kaip saugų.
P.Moore’as skleidė klaidinančią informaciją ne tik apie pastarąją (čia, čia), bet ir kitus su aplinkosauga ir klimato kaita susijusius dalykus. Be kita ko, jis aiškino, kad šylantis pasaulinis vandenynas nekelia grėsmės koralams, kad nenustatyta, jog klimatas keičiasi sparčiau nei anksčiau, kad gyvūnų rūšys nyksta lėčiau, kad klimato kaita nėra miškų gaisrų priežastis.
Prieš keliolika metų vyras aiškino, esą trūksta patikimų įrodymų, kad klimato pokyčiai yra žmogaus veiklos rezultatas ar kad juos labiau lemia Saulės aktyvumas, o ne CO2 kiekis atmosferoje.
Mokslininkas yra aiškinęs, esą klimato kaita yra natūralus procesas. Ledynų tirpimas nebūtinai esąs neigiamas dalykas, mat neva dėl to esą gali atsirasti daugiau ariamos žemės. Jis ragina, užuot kovojus su klimato kaita, prisitaikyti prie pasaulinės temperatūros kilimo.
Taip pat skaitykite: Rado „įrodymą“, kad klimatas nešyla: „Šnabždėkite tyliai, bet Arkties ledas grįžta“
Genetiškai modifikuotus organizmus P.Moore’as vertina palankiai kaip maisto šaltinį vis didėjančiai žmonijai.
Bet sykį, per pokalbį su prancūzų žurnalistu Paulu Moreira patikinęs, kad JAV bendrovės „Monsanto“ sukurtas herbicidas yra saugus, atsisakė išgerti su juo sumaišyto vandens. „Aš ne idiotas“, – atkirto jis į kelis žurnalisto paraginimus gurkštelėti vandens su medžiaga, dėl kurios esą nedaugėja vėžio atvejų.
„Facebook“ paskelbto vaizdo įrašo pabaigoje P.Moore’o paminėtas Pragerio universitetas nėra nei universitetas, nei akademinė institucija, oficialiai akredituota mokymo įstaiga apskritai. Jame nevyksta paskaitos, neišduodami diplomai.
Radijo pokalbių laidų vedėjo Denniso Pragerio ir prodiuserio Alleno Estrino įkurta JAV nevyriausybinė organizacija „PragerU“ kuria vaizdo įrašus įvairiomis politinėmis, ekonominėmis bei filosofinėmis temomis iš konservatorių arba dešiniųjų perspektyvos. Šie vaizdo įrašai skelbiami „YouTube“. Kaip tik šiame kanale dar 2015 m. buvo publikuotas P.Moore’o komentaras apie CO2.
Teiginiuose apie CO2 – tik lašas tiesos
Greta P.Moore’o pavardės ir jo komentarų apie CO2 naudą minint „Greenpeace“ pavadinimą, galima susidaryti įspūdį, esą tai yra šios organizacijos nuomonė. Bet ji laikosi kaip tik priešingos pozicijos – gausius anglies dvideginio išmetimus kritikuoja (čia, čia, čia).
Cituoti P.Moore’o išvedžiojimai yra klaidinantys. CO2 išties reikalingas fotosintezei – procesui, kurio metu augalai gamina augimui reikalingą cukrų. Daugiau anglies dvideginio tikrai skatina kai kurių augalų augimą, tačiau iš tiesų viskas yra kur kas sudėtingiau.
Gyvybės pagrindas tikrai yra anglis, kuri gaunama iš atmosferoje esančio CO2. Augalams šios medžiagos suteikia fotosintezė. Žolėdžiai anglies gauna iš augalų, o mėsėdžiai – maitindamiesi žolėdžiais.
Netiesa, kad CO2 išmetimus sumažinus iki nulio Žemė taptų mirusia planeta. Anglies dioksido ore atsiranda įvairiais būdais, ir ne visuomet tik dėl žmogaus veiklos. Jo į atmosferą patenka per ugnikalnių išsiveržimus, iš vandenynų.
Gyvybė Žemėje nebūtų atsiradusi, jei atmosferoje nebūtų buvę CO2 dar gerokai iki pradedant deginti iškastinį kurą. Tolimoje praeityje anglies dvideginio tikrai buvo daugiau. Bet tuomet planeta nebuvo ir palanki žmogaus gyvybei. Homo sapiens išsivystė tik prieš 200 tūkst. metų ir prisitaikė gyventi dabartinės eros sąlygomis.
Žmonių veikla sutrikdė natūralų Žemės anglies dioksido ciklą. Dėl jos susidaręs anglies dioksidas yra pagrindinė vadinamojo šiltnamio efekto, taigi ir atmosferos šiltėjimo priežastis.
Kai kurios atmosferoje esančios dujos veikia lyg šiltnamio stiklas – sulaiko Saulės šilumą ir neleidžia jai grįžti į kosmosą, dėl to temperatūra planetoje palengva kyla.
Dalis šių dujų susikaupia natūraliai, tačiau kai kurių – anglies dvideginio, metano, diazoto oksido/monoksido (vadinamųjų juoko dujų), fluorintų dujų – koncentracija stipriai auga dėl žmogaus veiklos.
Jų randasi deginant iškastinį kurą, kertant miškus, dėl gyvulininkystės (karvės ir avys, virškindamos maistą, išskiria itin daug metano), trąšų, net dėl vandens garų.
Nuo XX a. vid. anglies dvideginio ėmė sparčiai daugėti. Jo koncentracija atmosferoje daugiau nei 10 tūkst. metų iki Pramonės revoliucijos buvo pastovi.
Deginant anglį ar gamtines dujas, maždaug 50 proc. anglies dvideginio lieka atmosferoje, po pusę likusio kiekio sugeria vandenynai ir žemė, medžiai bei kiti augalai.
Vandenynai sugeria vis daugiau CO2, tačiau ne be pasekmių. Jų vandens rūgštingumas nuo Pramonės revoliucijos pradžios prieš daugiau nei 200 metų sustiprėjo trečdaliu. Tai turi įtakos vandenynų ekosistemai.
Dar daugiau – kai kurie tyrimai rodo, kad ir sausuma ne taip efektyviai iš oro sugeria anglies dvideginį, mat dėl pasaulinio šiltėjimo žemė sausėja ir praranda maistines medžiagas.
Taigi netiesa, kad kuo daugiau atmosferoje CO2, tuo daugiau maisto galime turėti. Dėl klimato pokyčių kai kur Žemėje tampa drėgniau ir šilčiau, kitur – karščiau ir sausiau, taigi sąlygos žemės ūkiui prastėja.
Tarptautinės klimato kaitos komisija savo šeštojoje ataskaitoje, kuri buvo paskelbta šių metų kovą, įspėjo esanti įsitikinusi, kad dėl klimato kaitos bus vis labiau apsunkinta maisto gamyba ir prieinamumas. Tai bus ypač jaučiama pažeidžiamuose regionuose. Ataskaitoje paminėta užsachario Afrika, Pietų Azija, centrinė ir pietų Amerika.
15min verdiktas: melas. Neteisingas P.Moore’o aiškinimas, kad žmonėms sumažinus CO2 išmetimus iki nulio Žemė taptų mirusia planeta – jo randasi ir kitais būdais, pavyzdžiui, per ugnikalnių išsiveržimus, iš vandenynų. Taip pat – kad daugiau CO2 atmosferoje leistų turėti daugiau maisto, mat dėl jo sukeliamo šiltnamio efekto kai kuriose vietose klimato sąlygos tampa nepalankios žemdirbystei.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
