Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 03 25 /11:26

Su grįžusiais į Kauną problemų nekilo: dalis apgyvendinta greta oro uosto, vienai moteriai prireikė greitosios

Vyriausybei nuo kovo 24 d. įpareigojus visus iš užsienio grįžusius lietuvius izoliuoti savivaldybių patalpose, antradienį Karmėlavoje nusileidus lėktuvams iš Edinburgo ir Londono su tokiu iššūkiu susidūrė ir Kauno rajono savivaldybė. Vilniuje kilo didžiulė sumaištis ir netilo grįžusiųjų skundai, o Kaune viskas praėjo gana sklandžiai. Ilgiausiai užtruko pasiskirstymas, kas su kuo gyvens.
Kauno oro uoste
Sugrįžusieji tikrinami Kauno oro uoste / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Šarūno Šukevičiaus, kuris pats koordinavo antradienio vėlyvą vakarą Kauno oro uoste vykusį grįžusiųjų pasitikimą ir paskirstymą, iš viso lėktuvais iš Londono ir Edinburgo sugrįžo apie 180 žmonių. Būta ir užsieniečių, kuriuos iš savivaldybės žinios perėmė muitinės ir policijos pareigūnai.

„Įvairi Lietuva. Joniškis, Kaišiadorys, Lazdijai, Vilnius, Klaipėda... Dar darome suvestines, kas iš grįžusiųjų iš kokio rajono yra. Nes vakar suvaldymas buvo gana sudėtingas – leidosi vienas lėktuvas po kito (lėktuvų atvykimo laikas tesiskyrė 5-iomis minutėmis, – red. past.). Oro uoste užtrukome kiek ilgiau, planavome greičiau. Iš viso trukome apie 3 valandas. Gerai, kad šalia yra viešbutis ir svečių namai, kuriuose daugumą žmonių ir apgyvendinome. Kitus išvežėme į bendrabutį Mastaičiuose ir Kumpių kaime veikiantį viešbutį prie greitkelio“, – tai, kad sugrįžusieji apgyvendinti 4-iose skirtingose apgyvendinimo įstaigose, paaiškino Š.Šukevičius.

Pasak jo, dar vakar į rajonus savus gyventojus išsivežė autobusus atsiuntę Kaišiadorys, Lazdijai, Klaipėda. Jonavos savivaldybė jau buvo pasirūpinusi viešbučiu („Air Hotel“ šalia oro uosto) grįžusiems savo rajono gyventojams. Tikėtina, kad jie nebus pervežti į Jonavą – visą saviizoliacijos laiką išbus šioje apgyvendinimo įstaigoje. Kauno miesto savivaldybė miestiečius iš laikino apgyvendinimo vietų žada pasiimti šiandien – šiuo metu vyksta derinimas ir su kitų savivaldybių atstovais.

Tarp sugrįžusiųjų, pasak Š.Šukevičiaus, buvo ir šeimų su vaikais.

Viena moteris skundėsi sveikata

Paklaustas, ar po patikros oro uoste buvo tokių, kuriems nustatyti akivaizdūs negalavimai, Š.Šukevičius užsiminė apie vieną moterį, kuri skundėsi tuo, kad ją krečia šaltis. Ji reikalavo iškviesti jai greitąją pagalbą.

„Galbūt taip žmonės sukčiauja, galbūt taip norėta išvengti priverstinio izoliavimo viešbutyje. Žmonės imasi visokiausių priemonių. Nežinau. Medikai jai buvo iškviesti. Jei būtų turėjusi ta moteris temperatūros, nebūtų praėjusi patikros tik išlipusi iš lėktuvo“, – teigė pašnekovas.

Kauno oro uoste netrūko ir atvykusių pasitikti jų šeimos narių. Daugelis piktinosi tokia tvarka, prašė perduoti grįžusiems maisto, perėmė iš jų didžiulius lagaminus.

„Buvo daug ir nesuprantančių situacijų vadovo įsakymo. Buvo piktų, besikeikiančių. Buvo visko. Tikiuosi, nė vienas nenuvažiavo į viešbutį ir iš ten nepasiėmė savo vaikų“, – viltį išreiškė Š.Šukevičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno oro uoste
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno oro uoste

Pageidavo vienviečių kambarių

Dalis antradienį į Vilnių sugrįžusių tautiečių elgėsi agresyviai, buvo gerokai pavartoję alkoholio, galiausiai naktį pranešta apie vienoje iš apgyvendinimo įstaigų kilusias muštynes, kurių metu panaudotas net ir peilis. Ar Kauno oro uoste nusileidę lietuviai taip pat reiškė didžiulį savo nepasitenkinimą? Š.Šukevičiaus teigimu, panašių incidentų Kauno oro uoste išvengta.

„Žmonės jauni, intelektualūs, padorūs, atvykę iš studijų. Matyti, kad daug studentų grįžo. Didžiausia problema buvo tai, kad visi norėjo po vieną kambaryje gyventi. Teko ilgą laiką įtikinėti žmones, kad sąlygos yra geros, kad tą vieną naktį turėtų pernakvoti dviviečiame kambaryje. Siūlėme grupuotis, pasikalbėti, pabendrauti. Nedrąsiai visi jautėsi.

Laikas buvo tempiamas dėl to, kad žmonės manė, jog bandom jų kantrybę, kad apgyvendinsim galiausiai, kaip jie norės, bet sąlygų nebuvo. Sunku buvo įtikinti. Visi norėjo vienviečių kambarių. Mes to negalėjome užtikrinti. Tai – laikina nakvynė, kuri turėtų šiandien baigtis. Žmonės turėtų išvažinėti po savo savivaldybes ir ten izoliuotis“, – trečiadienio rytą 15min teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Vėliau žmonės susiprato ir susiskirstė gyventi po du. Kai kitos savivaldybės pasiims savus gyventojus, Kauno rajono gyventojai, anot Š.Šukevičiaus, turėtų būti paskirstyti po vieną kambaryje.

„Buvo tokių, kurie susimokėjo už vienviečius kambarius viešbutyje ir atsiskyrė patys. Paklausė, kur bus apgyvendinti, ir per „Booking“ programą užsiregistravo“, – teigė pašnekovas.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Šarūnas Šukevičius
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Šarūnas Šukevičius

Buvo pasamdyta saugos tarnyba, budinti prie apgyvendinimo įstaigų. Dėkojo už srautų suvaldymą Kauno oro uoste pašnekovas ir šauliams bei priešgaisrinės tarnybos darbuotojams. Autobusus iki apgyvendinimo vietų antradienį vėlai vakare lydėjo policijos pajėgos.

„Tikimės, kad neišsilakstė žmonės“, – vylėsi Š.Šukevičius.

Nežino, kiek tai kainuos

Priverstinai izoliuotųjų apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas dengia Kauno rajono savivaldybė. Š.Šukevičius nepanoro atskleisti, kiek toks Vyriausybės nurodymo įgyvendinimas atsieis savivaldybei, bet užsiminė, kad nemažai.

„Pasakysiu karantino pabaigoj, kiek mums tai atsieis. Sumos nemažos. Derybos su apgyvendinimo įstaigomis nėra lengvos. Buvo tokių, kurios atsisakė padėti, buvo tokių, kurios abejojo. Sudėtinga. Iššūkis didelis. Šiandien turėsime vėl du reisus – iš Norvegijos ir Švedijos sugrįš apie 150 žmonių. Jei vakarykščiai grįžusieji pasiliks pas mus ilgiau gyventi, jei savivaldybės kitos neatvyks laiku jų pasiimti, bijau, kad neturėsime kur žmonių dėti. Dabar jau esame užsipildę gal 70 proc. numatytų vietų. O buvome pasiruošę juk Kauno rajono gyventojų saviizoliacijai, jiems teikėme prioritetą“, – kalbėjo Š.Šukevičius.

Skaitytojo nuotr./Kaune priverstinai izoliuoto asmens atsiliepimas feisbuke
Skaitytojo nuotr./Kaune priverstinai izoliuoto asmens atsiliepimas feisbuke

Didžiausią iššūkį kels grįžtantieji užsakomuoju reisu penktadienį iš Bankoko Tailande – jų bus daugiau nei 300, o apgyvendinimo galimybės – ribotos.

Paklaustas, kas buvo sunkiausia, Š.Šukevičius atsakė, kad per tokį trumpą laiką pasiruošti įsakymo, priimto išvakarėse, įgyvendinimui. Sunku buvo ir mobilizuoti žmones.

„Su viešbučiais reikėjo greitai apsitarti iki galo. Žmonių reakciją taip pat nebuvo lengva suvaldyti. Daug priekaištų. Žmonės priekaištavo, kad ši tvarka nėra tinkama. „Dabar stoviu oro uoste su visais, važiuosiu tuo pačiu autobusu, gyvensiu šalia tų, gal užsikrėtusių. O važiuočiau namo ir izoliuočiausi“, – kalbėjo žmonės. Jie baiminosi, kad užsikrės, kad nepatogu. Agresyviai nusiteikusių nebuvo. Vyresnio amžiaus žmonės iš viso nesuprato, dėl ko tai vyksta. Gal apsimetė, kad nežinojo, nežinau“, – teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Priekaištų iš sugrįžusiųjų į Vilnių netrūko ir dėl skirto maitinimo – sauso davinio, netinkamo vegetarams. O kaip Kaune?

„Buvome pasiruošę po du didelius sumuštinius, du vandens buteliukus ir du obuolius. Įteikėme komplektus vežant žmones į viešbučius. Sotūs tie sumuštiniai, turėjo užtekti ir pusryčiams. Kaip kas valgo, aišku“, – atsakė Š.Šukevičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno oro uoste
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno oro uoste

Per naktį ir trečiadienio rytą jis teigė nesulaukęs iš apgyvendintųjų jokių prašymų bei nusiskundimų. Šiuo metu užklausas teikia tik savivaldybės, prašančios patikslinti, kiek jų gyventojų grįžo šiais dviem reisais.

„Didžiausia problema tie sąrašai. Neįmanoma sužinoti, kokie žmonės parskrenda. Jei iš anksto būtų identifikuojami tie žmonės, iškart būtų galima organizuoti transportą į atskirus Lietuvos regionus. Nereiktų žmonėms vargti apgyvendinus laikinai, būtų iškart vežami į jų saviizoliacijos vietas. Sąrašus vėlai gavome, sudėtinga buvo ieškoti, kur jie iš viso yra. Pateikė policija“, – problemą įvardijo Š.Šukevičius.

Kauniečiai jaučiasi pamiršti

Kaip teigė Kauno rajono mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas, didžioji dalis savivaldybių operatyviai pasiima savo gyventojus saviizoliacijai. Ypač konstruktyviai bendradarbiaujama su Jonavos, Lazdijų, Kaišiadorių, Telšių ir kitomis savivaldybėmis, tačiau problemų kyla su Kauno miesto savivaldybe.

„Deja, turime ir kitų pavyzdžių. Į Kauno rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centrą kreipėsi Kauno miesto gyventojai, kurie tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybė jų nepasiima. Priežastis – nedeklaruota gyvenamoji vieta. “Turiu namus Kaune, galiu izoliuotis. Deklaruotis elektroniniu būdu negaliu, nes turiu tik užsienio banko kortelę. Ką man daryti?„, – klausė kaunietė Marija“, – problemą iškėlė E.Mališauskas.

Iš viso šiuo metu Kauno rajono apgyvendinimo įstaigose yra maždaug 40 Kauno miesto gyventojų. Tarp jų – ir Kauno mieste nedeklaravusių gyvenamosios vietos.

„Mūsų autobusai yra paruošti. Vos tik gavę sąrašus su kauniečių pavardėmis, vyksime ir atsivešime į Kauną bei apgyvendinsime. Galime tvirtai užtikrint, kad visais Kauno miesto gyventojais bus tinkamai pasirūpinta, kaip numatyta ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo sprendime“, – 15min dar antradienį tikino Tomas Jarusevičius, Kauno miesto mero patarėjas ryšiams su visuomene.

Kauno savivaldybė anksčiau iš Vilniaus parsivežė dešimt asmenų.

Pagal kovo 23 dieną Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro paskelbtą sprendimą, savivaldybių administracijos, kurių teritorijoje yra tarptautiniai sienos kirtimo punktai, įpareigotos grįžusius iš užsienio valstybių asmenis vienai parai pervežti į specialias patalpas ir organizuoti tolimesnį jų pervežimą į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos numatytas patalpas.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, vadovaujančio valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijoms, įsakymas įsigaliojo antradienio naktį.

Taip pat numatyta, kad į savivaldybių parengtas patalpas turi būti gabenami ir lengva koronaviruso forma sergantys gyventojai.


Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug