Jis taip pat sakė matantis, kad Italija „tikrai nėra skeptiškai nusiteikusi“ dėl aiškesnių NATO narystės perspektyvų Ukrainai.
„Kas mane maloniai nustebino, tai iš tikrųjų, kad prezidentas o ir vicepremjeras laikosi labai panašių nuostatų Ukrainos konflikto klausimu ir tikrai galima sakyti, kad nuomonės beveik neišsiskyrė jokiais klausimais“, – po susitikimo Italijoje BNS sakė prezidentas.
„Italijos vadovų asmenyje aš matau didelius didelius Ukrainos draugus, matau vadovus, kurie yra iš tikrųjų pasibaisėję Rusijos elgesiu, Rusijos agresija Ukrainoje, kuriems tai buvo nelaukta“, – pridūrė jis.
G.Nausėda su Italijos prezidentu Sergio Mattarella aptarė NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikslus, migracijos klausimus.
Susitikime, kuriame dalyvavo ir italų užsienio reikalų ministras bei vicepremjeras Antonio Tajani, G.Nausėda kalbėjo apie poreikį stiprinti NATO rytinį sparną, didinti išlaidas gynybai, suteikti Ukrainai narystės NATO perspektyvą.
G.Nausėda sakė, kad šio, kaip ir kitų vizitų Europos sostinėse metu, „tiria galimybes“, kaip būtų priimamas Lietuvos siūlomas rotacinis oro gynybos modelis.
„Šių pokalbių tikslas yra pirmiausia labai aiškiai pasiųsti žinutę, kad mes neįsivaizduojame savo oro gynybos be rotacinės oro gynybos sistemos, nes karas Ukrainoje parodė, kad tai yra nepaprastai svarbus saugumo elementas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis teigė, kad kol kas tik išdėstė Lietuvos pasiūlymus, todėl kalbėti apie teigiamas reakcijas anksti. Tačiau jis vylėsi, jog „Italijos atstovai į Vilniaus viršūnių susitikimą atvažiuos gerai pasirengę, principingai nusiteikę ir tai padės mums surasti sprendimus tiek dėl priešakinės gynybos, tiek dėl oro gynybos sistemų, tiek dėl tų dviejų procentų BVP grindų, investuojant į savo saugumą, tiek dėl paramos Ukrainai“.
Paklaustas, kiek realu, jog liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Ukrainai bus pasiūlyta aiški kryptis dėl narystės, G.Nausėda kartojo ankstesnę poziciją, jog „tai bus bene sunkiausias klausimas, kurį mums teks apsvarstyti ir rasti sprendimus“.
„Bet aš matyčiau, kad Italija tikrai nėra skeptiškai nusiteikusi šiuo aspektu ir, ko gero, mums reikės padėti daugiau pastangų įtikinant kitus partnerius“, – pridūrė šalies vadovas.
