Pasak L.L.Andrikienės, susitikimas, kuris truko ilgiau nei valandą, su Kinijos diplomatu Seimo rūmuose įvyko jo iniciatyva.
Kalbėdama apie susitikimo atmosferą, parlamentarė sakė, kad pokalbis su Qu Baihua nebuvo nei sunkus, nei įtemptas.
Esą yra temų, pavyzdžiui, žmogaus teisės, kuriomis sutariama nesutarti.
„Iš tikrųjų buvo, sakyčiau, turiningas, geras susitikimas. Aš pradėjau nuo to, kad tiesiog prisiminiau savo vizitą į Kinijos Liaudies Respubliką. Aš lankiausi ten būdama Europos Parlamento nare. Ir toje delegacijoje, kuri vyko, – tai buvo 2008 metai – aš buvau atsakinga už žmogaus teisių temą.
Kaip Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkė, turėjau kalbėti apie žmogaus teisių padėtį ir apie rezoliucijas, priimtas parlamento“, – pasakojo ji.
Tąsyk lankydamasi Kinijoje L.L.Andrikienė kalbėjo apie žmogaus teisių padėtį Tibete, Kinijos režimo kalintą žmogaus teisių gynėją Hu Jia, asmenis, pripažintus sąžinės kaliniais.
Susitikimo su Qu Baihua metu Seimo URK pirmininkė teigė, kad Kinijos atstovai, susitikdami su Europos Sąjungos valstybių atstovais, visada turi būti pasiruošę kalbėti apie demokratiją, teisės viršenybę, žmogaus teises.
Qu Baihua, anot politikės, kalbėjo apie Seimo priimtą rezoliuciją dėl uigūrų genocido.
„Tada jis pasakė, kad tai yra netiesa, jog jie laukia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos vadovės vizito į Kinijos Liaudies Respubliką. Tada jis pasakė, kad ir jūs galėtumėte su savo biuro atstovais apsilankyti kurią nors dieną Kinijoje ir įsitikinti, kaip yra iš tikrųjų. Aš niekaip nieko neatsakiau į tai“, – teigė L.L.Andrikienė.
Klausimas dėl santykių su Taivanu
Susitikimo metu aptarti dvišaliai Lietuvos ir Kinijos santykiai.
Seimo URK vadovė pasakojo, kad kalbėta apie Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ strategiją, apie mūsų šalies pasitraukimą iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, apie Vilniuje atidarytą Taivaniečių atstovybę.
„Aš sakiau, kad mes esame nusiteikę plėtoti santykius su Taivanu – politinius, ekonominius, prekybos, mokslinius. Ir sakiau, kad tik ne diplomatinius, nes šioji atstovybė yra skirta prekybos, ekonominių ryšių plėtrai, tačiau tarp viso to nėra diplomatinių santykių.
Jis paminėjo, kad čia mūsų ministrai turi kontaktus. Jis turėjo galvoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovę. Aš pasakiau, kad dėl to nereikėtų stebėtis ir kad Lietuva irgi turėjo vilčių jungdamasi į 17+1 formatą. Be to, mums tada atrodė, kad Kinijos rinka, jos atvėrimas Lietuvai, mūsų mėsos ir pieno produktams būtų išsigelbėjimas, nes tuo metu mes kentėjome nuo Rusijos embargo ir ieškojome rinkų.
Atrodė viltingai, kad čia Kinija atvers rinką ir mes išspręsime savo problemas. Sakiau: metai bėgo ir taip neįvyko. Mes tiesiog diversifikuojame savo eksporto rinkas, taip pat ieškome naujų“, – dėstė L.L.Andrikienė.
Europos Sąjunga metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos varžymų importui iš Lietuvos.
Seimo URK vadovė teigė kalbėjusi ir apie tai.
