R.Karbauskis tikina, kad ketvirtadienį paskelbta informacija – tik pradžia.
LVŽS pirmininko teigimu, žinoma, išvardinti asmenys atsikirtinės, kad yra geri vadovai, tačiau R.Karbauskis sako, kad tuomet yra keista, kodėl jie keitė darbovietes kartu su R.Masiuliu.
Anot jo, nepotizmas nėra mokytis vienoje mokykloje, tačiau nepotizmas yra tada, kai tie žmonės visuomet keičia darbus kartu su R.Masiuliu. Netgi konkursai jiems užimant pareigas, anot R.Karbauskio, nebuvo vykdomi. Šie minimi asmenys toliau užima aukštas pareigas ir net jaučiamas jų, kaip teigė „valstiečių“ lyderis, „judėjimas link Vilniaus šilumos tinklų“, nes ten atsidūrė pats R.Masiulis.
Esą net nekalbama apie politinio pasitikėjimo pareigūnus, dirbusius su R.Masiuliu, tačiau tik apie valstybės įmonių vadovus, aukščiausio lygio vadovus – generalinius direktorius, valdybų narius, valdybų pirmininkus, viceministrus.
„Tai, ką pateiksime toliau, tai bus daug daugiau nei dabar. Apie kai ką mes nešnekame šiandien. Labai daug visuomenės atstovų siunčia informaciją – srautas didžiulis. Tai aukščiausio lygio nepotizmas“, – vėl žadėjo R.Karbauskis.
Anot jo, žiūrint dar giliau, yra informacijos apie „šimtus“ žmonių. Tačiau „valstiečiai“ nėra pajėgūs išnagrinėti šios informacijos, todėl ir nuspręsta šiandien arba ryt kreiptis su ja į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
„Jeigu niekas nepasikeis, ar žmonės tikės, kad galima laimėti kokį nors konkursą į kokią nors valstybinę įmonę? – retoriškai klausė jis. – Jeigu STT tikrai turėjo laiko ir noro tirti, kiek lenkų buvo įdarbinta per paskutinius penkis mėnesius Susisiekimo ministerijos struktūroje, tai šito nenagrinėti jie tiesiog negalėtų“.
Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo metu nei R.Masiulio, nei jo aplinkos žmonių nekaltina, o tai, ar buvo padaryta žala, turėtų nustatyti teisėsauga.
Mato ryšį su nuostolingais projektais
Jis tikino, kad mato aiškų ryšį „su dideliais investiciniais projektais“, kurie esą buvo nuostolingi.
Vienu iš esą nuostolingų projektų R.Karbauskis įvardino suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio „savininkas dabar yra ofšorinė kompanija“, o Lietuva jo negali įsigyti. Taip neva valstybei buvo padaryta didžiulė žala.
„Ten figūruoja daug šitų personažų, kuriuos minime. Kalbame, kad ofšorų neturi būti, o patys mokame pinigus ofšorinei kompanijai“, – stebėjosi R.Karbauskis.
Taip pat jis minėjo Visagino atominės elektrinės, Leo LT projektus, „Lietuvos geležinkelių“ epizodą.
„Žinote tą istoriją apie elektrifikavimą, 300 mln. vertės projektą. Dabartinis susisiekimo ministras Narkevičius pasakė, kad buvo specialiai tempiama, kad prieiti prie termino pabaigos ir sutartis nebūtų naudinga Lietuvai. Dalis tų personažų dabar yra vadovai „Lietuvos geležinkelių“ ir jie atkeliavo per ilgą laikotarpį su R.Masiuliu“, – tikino „valstiečių“ lyderis.
Labai daug sąraše minimų personažų, pasak jo, yra susiję su Lietuvos pašto istorija, su galimu Vilniaus ir Kauno paštų privatizavimu.
„Beje, yra vienas institutas, per kurį tie asmenys visi yra susiję, ir jis gauna daug pinigų iš valstybės įmonių. Netgi jis renka įmonių vadovus. Ir tuos pačius iš tos pačios sistemos. Prezidentai to paties instituto vėliau tampa valdybų nariais, pirmininkais“, – atskleidė R.Karbauskis.
Nežinojo, kas toks yra R.Masiulis
Klausiamas, kodėl šios informacijos neviešino tada, kai R.Masiulis dar ėjo pareigas Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje, R.Karbauskis paaiškino, kad duomenis rinko ilgą laiką, o tai daryti ne teisėsaugos institucijai nėra taip paprasta.
„Iš kur mums žinoti 2016 m., kas yra Rokas Masiulis? Nebuvo garsus, matomas. Buvo aišku tik tai, kad jis vėliau nesusitvarkė su projektais, dėl to dažnai buvo kviečiamas į Seimą, ministerijoje buvo betvarkė“ – klausė R.Karbauskis, pats tvirtindamas, kad tuomet nė nežinojo, kad R.Masiulis anksčiau buvo „Klaipėdos naftos“ vadovas.
R.Karbauskis tikino, kad premjeras S.Skvernelis negalėjo įvertinti R.Masiulio įdarbinamų asmenų įtakos ir tų asmenų daromos žalos, nes jis neseka to, kas ką įdarbino.
„Taip, mes tikrai padarėme didelę klaidą 2016 metais, kad jis tapo ministru, tai buvo mūsų klaida, politinė klaida, turėjome per mažai patirties, kaip R.Masiulis dirbo ankstesnėse darbovietėse. R.Masiulio atsiradimą ministerijoje įtakojo buvusi prezidentė. Jis buvo vienas iš favoritų. Galbūt tai žinojo premjeras. Ne frakcijos vadovas atrinkinėja ministrus“, – pripažino R.Karbauskis.
Paklaustas, kieno, jo nuomone, naudai veikė R.Masiulis, „valstiečių“ lyderis atsakė: „Nesame institucija, kuri turime pateikti kaltinimus. Tik sakome, kad sutapimai tarp projektų, kurie Lietuvai buvo nuostolingi, ir tų žmonių keliavimo per institucijas, yra akivaizdūs“.
Perklaustas, ar turi tokių duomenų, kad tie sąraše įvardyti asmenys būtų įdarbinti neskaidriai, R.Karbauskis atsakė, kad to netikrino, tą reikia dar patikrinti. Jie įdarbinti, anot jo, parenkant minėtam institutui – Baltijos korporatyvinio valdymo institutui.
Konkurentu R.Masiulio nelaiko
Kalbėdamas apie premjero Sauliaus Skvernelio išsakytą poziciją, kad į STT su šia medžiaga nereiktų kreiptis, R.Karbauskis patikino, kad visuomet gerbia premjero ar bet kurio žmogaus pasisakymus. Gerbti, anot jo, reikia ir bet kurio pensininko nuomonę.
Medžiaga apie R.Masiulį ir su juo susijusius asmenis, anot R.Karbauskio, itin aktyviai rinkta 3-4 mėnesius. Visi tie duomenys buvo vieši, jie tiesiog dabar susisteminti. Medžiaga pradėta rinkti dar prieš tai, kai pasipylė kaltinimai J.Narkevičiui, tuomet, kai R.Masiulis ėmė kalbėti apie tai, kad R.Karbauskis jam keršija.
„Aš? Aš nelaikau konkurentu. Kiekvienas žmogus turi teisę dalyvauti rinkimuose. Ir jei jis dalyvaus juose, jam sėkmės juose. Bet žmonės turi žinoti tiesą“, – paklaustas, ar R.Masiulį laiko politiniu konkurentu būsimuose parlamentiniuose rinkimuose, atsakė R.Karbauskis.
Jis nelaiko šio „tyrimo“ tam tikra spaudimo forma teisėsaugai, nes jei informacija nepasitvirtins, tai atsigręš prieš pačius informacijos rinkėjus.
„Norisi, kad ateityje daugiau tokių klaidų nebūtų padaryta, kokia buvo padaryta 2016 m. su R.Masiuliu“, – patikino R.Karbauskis.
Pats R.Masiulis šiuos visus kaltinimus vadina srutomis prieš jo liudijimą dėl premjero keliuko.
Kalbėjo apie šimtus „pridarbintų“ žmonių
Dar sausio pradžioje atmesdamas prezidento Gitano Nausėdos priekaištus dabartiniam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui dėl ministerijai pavaldžiose įstaigose įdarbinamų bendrapartiečių (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių), R.Karbauskis tikino, kad ministras privalo turėti žmonių, kuriais dirbdamas galėtų pasikliauti.
Tuomet „valstiečių“ lyderis užsiminė, kad rugpjūtį Susisiekimo ministerijai pradėjęs vadovauti J.Narkevičius rado „visišką netvarką“, – susisiekimo sektoriuje buvo įdarbinta daugybė žmonių, kurie buvo tiesiogiai susiję su buvusiu ministru Roku Masiuliu.
„Pridarbinta daugybė žmonių, kurie tiesiogiai susiję su Roku Masiuliu – kartu su juo mokėsi, arba kartu su juo dirbo, arba asmeniniai draugai“, – sausio pradžioje BNS kalbėjo R.Karbauskis, nurodęs, kad tų „pridarbintų“ žmonių – šimtai.
Paklaustas, ar netaiko dvigubų standartų, jei J.Narkevičiaus savų įdarbinimai yra gerai, o R.Masiulio – ne, R.Karbauskis pabrėžė: „Ten buvo kalbama apie lenkų kilmės žmones, kurie įdarbinti struktūrose, kurie turi giminaičių Lenkų rinkimų akcijoje. Ne giminystės ryšys yra problema. O čia kalbame apie valstybines įmones“.
Ketvirtadienį Kaune viešintis „valstiečių“ lyderis atskleidė tų su R.Masiuliu susijusių asmenų sąrašą. Jame – keliolika pavardžių. R.Karbauskis pranešė, kad kreipiasi į STT dėl „įspūdingų su R. Masiuliu susijusių asmenų karjeros šuolių ir galimo jo aplinkos neskaidraus pelnymosi iš energetikos ir susisiekimo sektorių“.
15min primena, kad prezidentas G.Nausėda anksčiau pareiškė, jog susisiekimo ministras J.Narkevičius įdarbino mažiausiai 20 savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse.
Anksčiau G.Nausėda ne kartą ragino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotą J.Narkevičių trauktis iš ministro pareigų.
J.Narkevičius per savo darbo pusmetį sulaukė kritikos dėl Lietuvos pašto valdybos atleidimo, gyvenimo Seimo viešbutyje aplinkybių, elgesio per komandiruotę užsienyje, lėšų skirstymo asfaltuoti keliams.
