Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, dirbantis doc. dr. Vaidotas Urbonas atkreipia dėmesį, kad roto viruso infekcija ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams – ji pasaulyje kasmet nusineša apie 600 000 gyvybių. Patekęs į organizmą roto virusas sukelia skrandžio ir žarnų uždegimą, liga gali trukti 3–8 dienas. Ligos simptomai yra vėmimas, sunkus viduriavimas vandeningomis išmatomis, skrandžio spazmai ir lengvas karščiavimas, kuris neatrodo per daug klastingai. Tačiau šie simptomai reiškia, kad vaiko organizmas nesugeba įsisavinti skysčių, o tai gali sukelti sunkią dehidrataciją. Viduriuodami ir vemdami vaikai netenka apie keturis kartus daugiau skysčių nei įprasta, todėl organizme sutrinka druskų pusiausvyra ir medžiagų apykaita – vaiko ar kūdikio gyvybei iškyla rimtas pavojus. Tokį pat mirtiną pavojų roto virusas kelia ir vyresnio amžiaus bei nusilpusio imuniteto žmonėms.
Žinotina, kad roto virusas lengvai ir greitai plinta oru, todėl perduodamas prisilietus rankomis prie užteršto objekto, pavyzdžiui, durų rankenos, laiptų turėklo ar žaislų. Be to, virusas gali ilgai išgyventi ne žmogaus organizme, todėl pirmoji priemonė siekiant išvengti šio viruso – nuolat teisingai plauti rankas.
Moksliniai įrodymai: probiotikai prieš roto virusą
Yra patikimų mokslinių įrodymų, kad probiotikai gali turėti apsauginį poveikį nuo roto viruso, o juo užsikrėtus gali sumažinti ligos trukmę ir palengvinti simptomus. Taip pat yra įrodymų, kad efektyviausi šioje kovoje probiotikai Lactobacillus GG (LGG).
Yra daug lactobacillus bakterijų rūšių ir padermių, kurios gyvena žarnyne. Tačiau GG arba LGG yra efektyviausios. Vieno tyrimo metu buvo bandomi 6-ių skirtingų rūšių probiotikai – paaiškėjo, kad Lactobacillus rhamnosus GG turėjo didžiausią poveikį mažinant diarėjos (viduriavimo) intensyvumą, trukmę ir sunkumą.
Kitas tyrimas buvo atliktas gydant roto virusu sergančius 1–3 metų vaikus. Jiems buvo duodama gerti rehidratacijos tirpalo, kad organizmas būtų prisotintas vandeniu su elektrolitais (natriu, kaliu, chloru), ir Lactobacillus GG. Nustatyta, kad tie, kurie buvo gydomi ir Lactobacillus GG, viduriavo trumpiau (nuo 6 dienų viduriavimas sumažėjo iki 3 dienų) ir buvo greičiau išrašyti iš ligoninės. Taip pat tyrimai atskleidė, kad po 6 dienų nuo viduriavimo pradžios tik 4-iems iš 31 vaiko, kurie gavo Lactobacillus GG, roto viruso tyrimas buvo teigiamas, kai kitoje kontrolinėje grupėje, nenaudojusioje Lactobacillus GG, tokių vaikų buvo 25 iš 30.
Iškalbingi rezultatai gauti atlikus tyrimą su atostogaujančiais Turkijos pietuose. Viena turistų grupė gavo Lactobacillus rhamnosus, o kita – identiškus placebo paketėlius. Tarp vartojančių tariamus probiotikus diarėja pasireiškė 46,5 proc., o Lactobacillus rhamnosus grupėje – 41 proc. Tai rodo, kad ir tokiomis aplinkybėmis probiotikai padidino organizmo apsaugą.
Kaip įveikiamas roto virusas
Tyrimai rodo, kad Lactobacillus GG bakterijos turi teigiamą poveikį stiprinant žarnyno sieneles ir didinti apsauginių antikūnų gamybą. Lactobacillus GG (Lactobacillus rhamnosis) stipriai prilimpa prie žarnyno sienelių nepažeisdamos jų gleivinės ir skatina virškinimo sistemos imuninį atsaką, jei aptinkami „užpuolikai“.
Kadangi roto virusas uždegimą sukelia tik prikibęs prie plonųjų žarnų sienelių, tai probiotikų – gerųjų bakterijų – teikiama apsauga virškinamajam traktui atrodo naudinga. Taigi, vartodami Lactobacillus GG galime ne tik apsisaugoti nuo virusų, prilipusių prie žarnyno sienelių, bet ir, probiotikų pagalba sukūrę daugiau apsauginių antikūnų, sunaikinti roto virusą, kol jis nepadarė jokios žalos.
Galiausiai mokslininkai daro išvadą, kad probiotikai, ypač tam tikrų rūšių, gali būti naudingi siekiant sustiprinti virškinimo sistemos imunitetą ir padėti sumažinti ligos simptomus, pavyzdžiui, diarėjos (viduriavimo).
