Velionio artimieji pranešė, kad su V.Šustausku bus galima atsisveikinti laidojimo rūmuose „Tylos namai“ Jonavos g. 220, Kaune: penktadienį nuo 9–21 val. šeštadienį, nuo 9–11 val. Urna su velionio palaikais laidojama bus Kražių kapinėse Kelmės rajone, šeimos kapavietėje. Toks buvo velionio noras.
Spalvingi prisiminimai
Tuo tarpu V.Šustauską pažinoję žmonės socialinėje erdvėje dalijasi prisiminimais.
V.Šustausko aktyvios veiklos politikoje laikų bendražygis Stanislovas Buškevičius savo paskyroje „Facebook“ rašo: „Buvome draugai iki pat tavo mirties. Susipažinome 1989 m., kai tu priklausei Antano Terlecko vadovaujamos Lietuvos laisvės lygos Kauno skyriui. Visada pasisakei už Lietuvos nepriklausomybę. Daug mitingų, eisenų padarėme kartu. Prieš kelias dienas dar kalbėjome telefonu, sakei, kad nevaldai kojų, o gydytojai nenustato priežasties. Užvakar tu man jau neatsiliepei ir pirmą kartą neperskambinai. Šiandien atėjo žinia...“
Buvęs prezidento Algirdo Brazausko patarėjas žurnalistas Vilius Kavaliauskas pasidalijo prisiminimais apie kelis įsimintinus susitikimus su V.Šustausku, kai jis buvo aktyvus protesto akcijų organizatorius.
„Dieną, kai mirė Vytautas Šustauskas, buvo liūdna. Vis dėlto žmogus – iš mano praeities. Gyvendami tam tikrame laike, susitaikome ne tik su draugais, bet ir su priešais. Net pastariems išeinant, gyvenime lieka skylė. Todėl visai nenoriu, kad iš „ubagų karaliaus“ kas juoktųsi. Nes tektų juoktis iš mūsų pačių, rinkusių jį meru ar Seimo nariu.
Pirmąkart susidūriau su Šustausku 1993-iųjų vasarį. Brazauskas ką tik išrinktas, ir į Seimą atėjo Laisvės sąjungos lyderis su artimiausiais bendražygiais „pasitarti su Prezidentu“. Prie durų pasakė jau man: „Norim su Prezidentu kalbėti vieni“. Kitaip sakant, išgrūdo mane, o paskui – ir apsaugą, nors ta labai prieštaravo. Brazauskas aną nuramino: „Jeigu kas – apsiginsiu pats“. Po žadėtų 20 minučių LLS delegacija neišėjo – įėjau paspartinti. Prie durų jau laukė Amerikos ambasadorius. Šustauskas, nepaisant protokolo, komandą išsivedė dar už pusvalandžio. O man paaiškino: „Gal būtume ir laiku išėję, bet Brazauskas pats pasakė – su jumis, vyrai, man taip gera...“
1997-aisiais, praradęs valdišką tarnybą, verčiausi konsultuodamas „Telekomo“ vadovą. Tapio Paarma buvo suomis ir gal todėl ne visuomet jį supratome. Bet man patiko: vaikščiojo po didelį pastatą su šliurėmis ir darė nelauktus sprendimus. Tuo metu LLS skelbė piketuosianti prie Telekomo pastatų – prieš pakeltus tarifus. Paarma prieš tai vadovavo „LatTelekomui“, o aną savaitę demonstrantai išbildino Rygoje visus langus. Tada ir pasiūliau generaliniam direktoriui – pasikvieskim Šustauską pakalbėti. Lietuviška vadovybės dalis pasišiaušė: kam kviesti tą chuliganą. Paarma tada pasakė – jis ne chuliganas, jeigu valdo tūkstančius. Kalbėjosi jie dviese ir sutarė: demonstracijos neatšauks, bet langų nedaužys. O kaip „bonusą“ šustauskininkams prijungė dėl skolų nutilusius telefonus. Išeidamas LLS vadas pasakė: „Pirmąkart su manim kalbėjo kaip su žmogum“. Tapio ir su manim pasielgė kaip su žmogum – už idėją išrašė kad ir nedidelę premiją.
Kai vėl dirbau pas eilinį premjerą, o Šustauskas Kaune vairavo taksi, jis skambindavo vakarais: „Keleivių nėra, tai duosiu patarimų, kaip valdyti valstybę“. Bet jo patarimų premjerams neperdaviau – jie ne suomiai, būtų nesupratę“, – rašo V.Kavaliauskas.
Mirė namuose po ligos
Apie 78 metų V.Šustausko mirtį pranešta trečiadienio rytą.
Balandį V.Šustauskas dėl sveikatos problemų buvo patekęs į ligoninę, tačiau pastaruoju metu buvo išleistas į namus.
Buvęs politikas gimė 1945 metais kovo 19 dieną Kelmės rajono Kražių miestelyje.
1964-aisiais baigė Klaipėdos laivų statybos technikumą (dabar – Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla) ir įgijo techniko–technologo specialybę. 1968–1969 metais studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas), 1970–1971 metais – Klaipėdos jūreivystės mokykloje (dabar – Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutas).
Studijų metais ir po jų plaukiojo žvejybos traleriais, dirbo Lietuvos okeaninio laivyno bazėje jūreiviu, dirbo Klaipėdos gamykloje „Progresas” mechaniku, kitus darbus.
V.Šustauskas aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, saugojo parlamentą tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. Jis nuosekliai kovojo už socialiai remtinų, neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų teises, buvo gausių protesto akcijų, žygių ir mitingų organizatorius, teigiama Seimo pateiktoje biografijoje.
Nuo 1995 metų jis buvo renkamas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, o 2000-ųjų balandį politikas išrinktas Kauno miesto meru, tačiau šias pareigas ėjo tik pusmetį, kol pateko į Seimą. Čia jis dirbo iki 2004-ųjų.
2002 metais politikas vėl buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau dėl darbo Seime mandato atsisakė.
Pastaruosius du dešimtmečius buvęs parlamentaras jokių pareigų valstybėje neužėmė, tačiau dalyvavo įvairiuose antisisteminiuose renginiuose, pavyzdžiui, protesto akcijoje prieš NATO, protestavo prieš LGBT eitynes Kaune, teisme palaikė dabar už šnipinėjimą Rusijai kalintį Algirdą Paleckį.
