Laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė, Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė profesorė Sonata Jarmalaitė pabrėžia, kad per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje padaryta nemenka pažanga onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo srityje.
Tačiau mes vis dar nesiekiame aukštų išsivysčiusių Europos šalių vidurkių.
Nacionalinio vėžio instituto surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje S.Jarmalaitė, apžvelgdama situaciją Lietuvoje, kalbėjo, kad kiekvienais metais registruojama arti 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų.
Kasmet onkologinės ligos mūsų šalyje nusineša beveik 8 tūkstančių žmonių gyvybes.
Dešimtmečio pažanga
Nacionalinio vėžio instituto rengiamo Vėžio registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje su onkologinėmis diagnozėmis gyvena apie 110 tūkst. žmonių ir net trečdalis jų – dešimtį metų ir daugiau.
„Jei pažiūrėtume į tuos skaičius prieš dešimtmetį, išgyvendavo tik penktadalis. Tačiau vis dar turime į ką lygiuotis – Europoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse pastarąjį dešimtmetį skaičiuojama, jog dešimt metų ir daugiau išgyvena net pusė šią diagnozę išgirdusių pacientų“, – Nacionalinio vėžio instituto surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S.Jarmalaitė.
Anot profesorės, nors padėtis per dešimtmetį gerokai pasitaisė, nereikėtų užmigti ant laurų. Šalis vis dar gerokai atsilieka nuo didžiųjų ES šalių rodiklių tiek gydyme, tiek profilaktikoje.
Pasak S.Jarmalaitės. Lietuva garsėja viena trumpiausių gyvenimo trukmių Europoje, labai prastais rodikliais dėl išvengiamo mirtingumo, gan prastu įsitraukimu į prevencijos programas.
Dažniausiai sergama krūties ir prostatos vėžiu
Lietuvoje viena dažniausiai aptinkamų onkologinių ligų – krūties vėžys.
S.Jarmalaitė akcentuoja, kad nepaisant to, jog išgyvenamumo rodikliai per pastarąjį dešimtmetį padidėjo net dešimčia procentų, jie vis dar išlieka per maži.
„Laukiame, kada padidės 20 procentų ir galėsime lygiuotis į geriausias šalis“, – akcentavo profesorė.
Šiuo metu penkerius ir daugiau metų išgyvena 77 procentai išgirdusių krūties vėžio diagnozę.
„Liūdna, kad net trečdalis visų krūties navikų nustatoma jau pažengusios stadijos“, – sakė S.Jarmalaitė.
Dar vienas Lietuvoje dažnas onkologinis susirgimas – prostatos vėžys, kuriuo serga vyrai.
2015 metais buvo diagnozuota arti 3 tūkstančių šios ligos atvejų. Šios ligos išgyvenamumo rodikliai dabar siekia net 94 procentus.
„Tai tikrai geras rodiklis ir dėl to tikrai neatsiliekame nuo Europos. Tai įrodymas, kad gerai veikiančios prevencinės programos, aktyvus žmonių įsitraukimas, ankstyva diagnostika ir prienami naujausi gydymo būdai gali duoti ir štai tokius gerus rezultatus“, – džiaugėsi S.Jarmalaitė.
Gerai veikiančios prevencinės programos, aktyvus žmonių įsitraukimas, ankstyva diagnostika ir prienami naujausi gydymo būdai gali duoti ir štai tokius gerus rezultatus.
Pastarąjį dešimtmetį penkerių ir daugiau metų išgyvenamumo rodikliai pastebimai išaugo ir tarp sudėtingomis, dažnai greitai besivystančiomis vėžio formomis sergančių pacientų.
Penkerių metų išgyvenamumas sergant skrandžio vėžiu pagerėjo penkiais procentais.
Sergant gaubtinės žarnos vėžiu – 12 procentų, odos melanoma – 8 procentais.
Atsiranda dėl ląstelių pokyčių
Vėžys – liga, atsirandanti dėl kūno ląstelių pokyčių, kurie sukelia nekontroliuojamą, nenormalų ląstelių dauginimąsi ir susidaro navikas.
Toks apibūdinimas, rašoma pranešime spaudai, tinka visoms vėžinėms ligoms, išskyrus leukemiją (kraujo vėžį).
Prostatos vėžys – yra piktybinė prostatos liga, vyrams diagnozuojama vėžio forma.
Beveik visais atvejais tai yra prostatos adenokarcinoma, kylanti iš liaukinio prostatos audinio ląstelių.
Prostatos vėžys diagnozuojamas dažnai, tačiau tik nedidelei daliai pacientų sukelia simptomus, todėl ne visuomet turi būti gydomas.
Krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas. Pagal statistiką, viena iš dešimties moterų suserga krūties vėžiu.