Siekiant užkirsti tam kelią imamasi papildomų kontrolės priemonių pasienio veterinarijos postuose. VMVT inspektoriai primena, kad trečiųjų šalių piliečiai, įvežantys gyvūnus į ES pardavimui, privalo turėti reikiamus dokumentus, įskaitant Bendrą sveikatos įvežimo dokumentą (BSĮD), kuris patvirtina, kad į ES įvežamiems gyvūnams atlikta pasienio veterinarinė kontrolė ir jie atitinka keliamus reikalavimus. Tiek ketinantys grįžti su gyvūnu į trečiąją šalį, tiek vykstantys tranzitu į kitą ne ES šalį, asmenys turi deklaruoti gyvūną, pateikti reikiamus dokumentus.
„Nepaisant to, kad apie gyvūnų gerovę viešai daug kalbame ne vienerius metus, nuolat aiškiname, kuo skiriasi sąžiningi veisėjai nuo „daugintojų“, kurie labai prastomis sąlygomis neteisėtai veisia augintinius ir sukelia nepataisomą žalą jų sveikatai, kartais dalies žmonių noras pigiau internetu nusipirkti augintinį be dokumentų jo net nemačius vėliau patiems sukelia nemalonumų.
Be to, rizikuojama ateityje išleisti kur kas daugiau pinigų gyvūnų ligų gydymui. Deja, bet dalis žmonių dar vis susigundo iš kitų šalių siūlomais gyvūnais. Visai neseniai vienam piliečiui Lietuvoje registruojant augintinį iš Serbijos, paaiškėjo, kad šis atkeliavo su suklastota gimimo data bei tyrimais nuo pasiutligės.
Europos Komisija informavo ir apie kitus piktnaudžiavimo, nelegalios šuniukų prekybos atvejus iš Serbijos. Kelios iš Rusijos keliavusios gyvūnų siuntos, nustačius pažeidimus, buvo sulaikytos Latvijos pasienyje, jų nebuvo leista įvežti į ES. Gavome informaciją ir iš Kataro, kad buvo pateikti padirbti tyrimo dėl pasiutligės antikūnų tyrimų protokolai, neva išduoti Lietuvoje“, – komentuoja VMVT vadovas Mantas Staškevičius.
Pasak VMVT direktoriaus, tiems vežėjams, kurie gyvūnus veža su netinkamai užpildytais ar suklastotais dokumentais, yra taikomos administracinės sankcijos, o augintiniai gali būti grąžinti į jų kilmės šalis, sulaikyti arba netgi konfiskuoti. Gyvūnai augintiniai, kurie neatitinka gyvūnų sveikatos reikalavimų, išimtiniais atvejais gali būti nugaišinami – tokią praktiką, pavyzdžiui, taiko Norvegija.
VMVT norintiems įsigyti gyvūnus pataria gerai apsvarstyti visus aspektus ir nepirkti impulsyviai, nesusigundyti pataupyti. Nepatariama augintinio pirkti internetu jo nemačius ar pagal skelbimą, jeigu jame nėra veisėjo duomenų ir detalesnės informacijos apie siūlomą parduoti gyvūną (VMVT veterinarinio patvirtinimo ar registracijos numerio, gyvūno mikroschemos numerio, nenurodyta jo kilmė, gimimo data arba amžius). Jeigu šie duomenys viešai nepateikiami, labai rizikuojama nusipirkti neaiškios sveikatos bei kilmės augintinį, galimai netgi su suklastotais dokumentais, dar blogiau – galite išvis jo nesulaukti atvykstant.
„Norime paraginti ir dar dartą pakviesti visus, kuriems rūpi gyvūnų saugumas ir gerovė, prisidėti prie jos stiprinimo ir pirkti augintinius iš oficialiai registruotų gyvūnų augintinių veisėjų, prieš tai atsakingai pasidomėjus.
Reputaciją saugantys veislynai, kurie dirba atsakingai ir sąžiningai, nemėgins slapukauti ir skelbimuose visada nurodys privalomą informaciją apie veisiamų augintinių veisles, veterinarinio patvirtinimo arba registracijos numerį, pateiks pirkėjui informaciją apie gyvūnui taikytas vakcinacijas, gydymą, nurodys atvedimo datą, nesiūlys įsigyti per jaunų gyvūnų augintinių ir geranoriškai padės, patars, kaip auginti jo veislyne įsigytą šunį ir kt. Gyvūnų augintinių veisėjai turi savo veiklą registruoti teritoriniuose VMVT padaliniuose.
VMVT tinklalapyje viešai skelbiamas jų sąrašas, tad prieš perkant visuomet galima pasitikrinti ir pateikti jiems klausimų, pasidomėti gyvūnų priežiūros, jų laikymo klausimais“, – sako Mantas Staškevičius.
