Ir ne tik todėl, kad apie liepsnose žuvusį jaunuolį primena lauke padėta jo nuotrauka ir degančios žvakės prie 19-o buto, kuriame vyko tragedija pasibaigusios išgertuvės. Laiptinėje tebesijaučia stiprus degėsių kvapas, o viršutiniuose aukštuose akis bado aprūkusios sienos, durys ir turėklai, išdegę elektros skydeliai. Kas, kada ir už kiek tai suremontuos?
Pažadais nesišvaisto
Daugiabutį prižiūrinčios bendrovės „City Service“ antrinės įmonės „Namų priežiūros centras“ atstovai ramina gyventojus, kad bendro naudojimo namo patalpos bus suremontuotos. Tačiau kada, atsakyti neskuba.
Įmonės vadybininkas Renatas Ramonas aptakiai aiškina, kad dabar nustatinėjama liepsnos padaryta žala, tuomet bus sudaroma remonto darbų sąmata. Visa ši medžiaga bus pateikta savivaldybei, bus ieškoma lėšų ir tik tuomet prasidės darbai.
Ar gyventojams taip pat teks mokėti, R.Ramonas dar negalėjo pasakyti. Tačiau jis tikisi, kad sienų plovimas, dažymas galėtų prasidėti kitos savaitės antroje pusėje. Apdegęs, tačiau sutvarkytas liftas turėtų pradėti veikti šį penktadienį.
Seniūną stebina gyventojų susvetimėjimas, nenoras kažką vieningai daryti bendram labui.
Apdrausti – tik keli butai
Pirminiais duomenimis, gaisras didelės žalos namo infrastruktūrai nepadarė, reikės tik pakeisti nuo karščio išsilydžiusį plastikinį nuotekų vamzdį. Iš viso laiptinėje yra 27 butai, daugiau ar mažiau nukentėjo apie pusė jų. Apdrausti – tik keli.
Nedraustų butų savininkams Kauno savivaldybė siūlo vienkartinę paramą, kuri, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio, siekia nuo 520 iki 3120 Lt. Ketvirtadienį į Šilainių seniūniją buvo kreipęsi aštuoni žmonės. Vienkartines pašalpas tikimasi gyventojams pervesti kitą savaitę. Jų dydį nustatys speciali komisija.
Ragina rinkti atstovus
Su gyventojais susitikęs Šilainių seniūnas Gintautas Sinkevičius ragino kiekvienai laiptinei išsirinkti savo atstovus. Tuomet būtų lengviau spręsti visas problemas, ieškoti pinigų, ginti savo teises, susitelkti kovoje su triukšmingais ir neprognozuojamo elgesio kaimynais. Į raginimą žmonės atsiliepė ir po susitikimo rinko savo atstovus.
„Žmonės parodė iniciatyvą, tik bijau, kad ji neužgestų. Per atstovus būtų lengviau bendrauti, nes didžiausia problema – perduoti gyventojams žinią. Mat dalis neskaito laikraščių, nesinaudoja internetu, todėl pasiekti juos labai sudėtinga“, – sakė G.Sinkevičius.
Seniūną stebina gyventojų susvetimėjimas, nenoras kažką vieningai daryti bendram labui. Vietoje to, kad susitikę spręstų problemas, jie prisimena 15 metų senumo nuoskaudas, pereina į asmeniškumus.
Kauno Santakos policijos komisariato viršininkas Raimondas Abugelis taip pat skatina žmones burtis į bendrijas ir kartu spręsti problemas. Komisaras taip pat ragina gyventojus vengti patiems spręsti konfliktus su agresyviais ir kerštingais „bachuriukais“. „Jie gali padegti automobilį, patykoti vieną einantį gatvėje ir sumušti. Geriau iš karto kviesti policiją“, – patarė pareigūnas.
Sekundžių kaina – gyvybė
Tragiškas gaisras Kaune sekmadienį, per kurį žuvo vienas, o sužeista 11 žmonių, dar kartą apnuogino seną skaudulį – ugniagesių automobiliams prasibrauti pro sausakimšai mašinų užstatytus daugiabučių kiemus dažnai yra neįmanoma misija. Skaudi problema visiems žinoma, daug kartų diskutuota, tačiau efektyvių sprendimų iki šiol nėra.
„Šilainiai, Šiaurės prospektas, V.Krėvės prospektas – ypač sudėtingos vietos. Šiaurės prospekto gyventojai žalią veją yra atitvėrę tvorelėmis, todėl galima pradurti padangas“, – sakė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Parengties užtikrinimo skyriaus viršininkas Žydrūnas Trečiokas.
Jis stebisi, kad gyventojai nepasimoko iš skaudžių nelaimių. Net po tragiško gaisro Baltų prospekte aplink gyvenantys žmonės netruko vėl po langais statyti automobilius. „O juk kelios sugaištos sekundės gali kainuoti žmogaus gyvybę“, – pabrėžė ugniagesys.
