„Dėl Transporto priemonių (KASKO) draudimo didesnių problemų ar nesusipratimų nėra. Kai kurios draudimo kompanijos labai geranoriškai pažiūrėjo į mus ištikusią nelaimę ir jau išmokėjo draudimą už prarastas transporto priemones. Kas dėl krovinių praradimų, čia yra didelė problema ir neaišku, kaip jis bus sprendžiama“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Jis sakė, kad „DFDS Lisco“ atstovai „Linavą“ informavo, jog kelte dar gali būti išlikusių sveikų transporto priemonių ir krovinių. Tai paaiškės tada, kai į keltą galės patekti ekspertai. Tačiau, A.Kondrusevičiaus teigimu, kroviniai ir automobiliai po vandeniu išbuvo maždaug savaitę. „Vargu, ar ten pamatysime ką nors gero“, – sakė „Linavos“ vadovas.
8 Lt už krovinio kilogramą
Advokatų kontoros „Averus“ advokatė Regina Derkintytė paaiškino, kad Lietuva yra ratifikavusi Hagos-Visbio taisykles. Remiantis šiomis taisyklėmis už žalą, padarytą vežėjo jūra, yra kompensuojama tam tikrose ribose. „Mes kalbame apie 8 litų atsakomybę už vieną krovinio kilogramą“, – sakė R.Derkintytė. Tuo tarpu sausumos vežėjai už vieną prarastą krovinio kilogramą įsipareigoja mokėti 10 eurų.
Kai kurie vežėjai gabeno krovinius, kurių kilogramo vertė yra gerokai didesnė nei 8 litai. Plungės krovinių gabenimo bendrovės „Saukupa“ atstovas Ričardas Jovaiša sakė, kad sudegus keltui įmonė prarado penkias transporto priemones, kuriomis buvo gabenami įvairūs kroviniai. Tarp jų – ir brangi aparatūra
„Žuvus kroviniui, visi krovinių savininkai sustabdė mokėjimus. Sustojo apyvartinės lėšos“, – kalbėjo R.Jovaiša. Jis pabrėžė, kad, kol nebus nustatyta gaisro priežastis, jo kaltininkas, nė viena draudimo kompanija nesiima nei kompensuoti žalos, nei kurti kompensavimo mechanizmo.
R.Jovaiša aiškino, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jei tai įvyko ne dėl jo kaltės. Tačiau krovinių savininkai esą galvoja, kad visa atsakomybė tenka būtent krovinį gabenusiam vežėjui.„Jeigu vežėjas viską teisingai yra padaręs, jis atsakomybės neneša“, – tikino „Saukupos“ atstovas.
Gali ir nekompensuoti
Jei bus įrodyta, kad gaisras kilo viename iš sunkvežimių, bendrovė „DFDS Lisco“ atlyginti vežėjų patirtos žalos neprivalės. Anot R.Derkintytės, remiantis Hagos-Visbio taisyklėmis yra net 17 atvejų, kada laivo savininko atsakomybė netaikoma visai. Pavyzdžiui, gaisro laive atveju, vežėjas laikomas neatsakingu už padarytą žalą, jeigu yra įrodoma, kad gaisras laive kilo dėl trečiųjų asmenų kaltės.
„Ekspertai atsakys į klausimą, ar prie gaisro laive prisidėjo laivo operatorius, ar gaisras kilo išimtinai dėl trečiųjų asmenų kaltės. Mes šiuo metu galime tik laukti ekspertų išvadų ir tik po to daryti teisines išvadas“, – kalbėjo R.Derkintytė.
Ji sakė, kad, nepatvirtintais duomenimis, gaisras kelte kilo dėl vieno iš vilkikų kaltės – užsidegė vienas iš refrižeratorių. Teisininkai ir ekspertai esą turės atsakyti, ar laiku ir operatyviai konkrečiame vilkike buvo lokalizuotas gaisras.
„Jeigu būtų vienareikšmiškos ekspertų išvados, jog gaisras kilo dėl vieno iš refrižeratorių savininkų kaltės, jog laivo savininkas laiku ir operatyviai ėmėsi visų įmanomų priemonių, tačiau negalėjo užkirsti gaisro plėtros, tai laivo savininkas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės“, – dėstė R.Derkintytė.
Savo ruožtu R.Jovaiša sakė netikintis, kad keltas sudegė dėl vieno iš vežėjų kaltės. „Toks didelis laivas dėl vieno vilkiko užsidegimo negali sudegti“, – sakė „Saukupos“ atstovas.
