Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai kiekvieną išvedžiojimą atremia skaičiais, nuorodomis į dokumentus ir viešai prieinamą informaciją. Remdamasis jų atsakymais, portalas 15min dekonstruoja „speciali laida“ pavadintą vaizdo įrašą, kuriuo socialiniame tinkle „Facebook“ jau pasidalijo bemaž 800 žmonių. Per porą šimtų išreiškė vienokią ar kitokią reakciją, bet pakomentuoti nepanoro niekas.
Priedai numatyti už papildomą darbą
11 minučių trukmės įrašas pradedamas kreipimusi į „Lietuvos daktarus, slaugytojas, seseles“. Matydami, kad esą „žmonės yra įbauginti, persekiojami bei daromas psichologinis spaudimas“, neprisistatę įrašo autoriai (nors girdėti vieno žmogaus balsas, jis kalba daugiskaita, ekrane porą kartų pasirodo vieno žmogaus pavardė ir neryškus užrašas „Tokią info turi paskelbti visiems ir visur, kur tik galit“, bet nėra nurodyta, kad jis ir yra autorius) kviečia ligoninių personalą nebetylėti. „Mums yra žinoma, kad jūs pasirašėte sutartis dėl COVID-19, ir dėl to jūs turite tylėti ir neskelbti, kas vyksta ligoninėse. Mums yra žinoma, kad jums yra pakeltas atlyginimas ar mokami papildomi pinigai“, – aiškinama vyrišku balsu.
Darbo užmokestis iš tiesų buvo keliamas, bet ne vien šiemet. Taip elgtis leido kasmet skiriamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšos. SAM duomenimis, nuo 2016-ųjų medikų algoms padidinti iš viso buvo skirta 325,1 mln. eurų (2016 m. – 30 mln. eurų, 2017 m. – 24,6 mln. eurų, 2018 m. – 99,5 mln. eurų, pernai – 41 mln. eurų, šiemet – 130 mln. eurų).
Dėl išaugusio darbo krūvio siekiant suvaldyti pandemiją šių metų kovą–birželį medikų atlyginimų priedams buvo skirta 24,5 mln. eurų.
Tikslų darbo užmokestį nustato įstaigos vadovas, vadovaudamasis lygiateisiškumo principu, Darbo apmokėjimo nuostatais ir kitais dokumentais. Papildomai gaunant pinigų iš PSDF biudžeto, algas medikams kelti privaloma. Tiesa, gydymo įstaigos negauna lėšų tam tiesiogiai. PSDF lėšos skiriamos sveikatos priežiūros paslaugų įkainiams didinti, kitaip tariant, leidžiama uždirbti daugiau ir iš gautų papildomų lėšų kelti algas. SAM nurodė neturinti galimybių tiesiogiai nustatyti ir reguliuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio.
Tačiau ministerijos iniciatyva buvo sukurtas interaktyvus gydymo įstaigų vidutinio darbo užmokesčio žemėlapis, leidžiantis skaidriai ir objektyviai viešinti informaciją apie skirtingų gydymo įstaigų personalo vidutinius atlyginimus. Be to, siekiama, kad dėl COVID-19 reikmių padidėjusios išlaidos netaptų priežastimi mažinti atlyginimus. „Suprasdama, kokią finansinę naštą gydymo įstaigos patyrė įsigydamos prekes, paslaugas ir darbus pandemijos valdymo reikmėms, SAM dėjo dideles pastangas, kad gydymo įstaigų patirtos išlaidos būtų kompensuotos“, – nurodyta portalui 15min pateiktuose atsakymuose.
Iki šių metų pabaigos suplanuotiems poreikiams kompensuoti skirta 41 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Vasarį-birželį gydymo įstaigų patirtoms išlaidoms kompensuoti Vyriausybė taip pat skyrė 13,2 mln. eurų.
Nerado kitur perkeltos sergamumo gripu statistikos
Toliau įrašo autoriai dėsto turintys „daugybę pavyzdžių, kaip yra siūlomi pinigai tam, kad žmonės, pasiimant mirusio žmogaus kūną, pasirašytų, kad jis mirė nuo COVID-19“. Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarka yra nustatyta sveikatos apsaugos ministro dar 1998 metais pasirašytu įsakymu. Šių metų birželį tuomečio ministro Aurelijaus Verygos patvirtintoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, esant ekstremaliajai situacijai, organizavimo tvarkoje nustatyta, kuomet atliekamas mirusiojo skrodimas.
Pagal šį dokumentą, ligoninėje mirusių asmenų, kuriems buvo nustatyta ar įtariama COVID-19, patologoanatominiai tyrimai gydymo įstaigoje neatliekami. Mirusieji, kuriems reikia atlikti skrodimą, ištiriami dėl koronaviruso infekcijos, paimant medžiagą iš palaikų minimaliai intervencinėmis priemonėmis. Patologoanatominis tyrimas atliekamas tik po neigiamo rezultato.
„Mes taip pat suvokiame, kad po testavimo žmonėms gali priskirti, kad jis serga COVID-19, nors jis ir neserga. Taip vyksta manipuliavimas esama padėtimi, nes žmogus gauna rezultatus tik po paros ir taip keliamas sergančiųjų skaičius“, – aiškinama įraše. Anot SAM, 75-80 proc. testų rezultatų į e.sveikatos informacinę sistemą (ESPBI IS) suvedami per 36 val. nuo ėminio paėmimo. „Minimam manipuliavimui nėra galimybės, gautas rezultatas yra suvedamas į e.sveikatos informacinę sistemą“, – pabrėžė ministerijos atstovai.
Įrašo autoriai rado „patvirtinimą“, kad esą iškreipiama sergamumo COVID-19 statistika. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) tinklalapyje dar nuo 2007 metų buvo nuolat pateikiama statistika apie sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Paskutinė lentelė čia buvo įkelta šių metų gegužės 18 dieną. „Tai ir parodo, kad (koronavirusas – red. past.) sustabdė gripo susirgimus. Visą gripą permetė ant COVID-19“, – daro išvadą kalbantysis.
„Visiškas melas“, – portalą 15min patikino ULAC atstovas Zigmas Nagys. Anot jo, apibendrinti savaitės duomenis apie registruotus gripo atvejus sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo praėjusių metų spalio buvo įpareigotas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jis taip pat turi teikti Sveikatos apsaugos ministerijai, suinteresuotoms institucijos bei žiniasklaidai duomenis apie hospitalizuotus asmenis. Tad duomenų Z. Nagys pasiūlė ieškoti ne ULAC, o NVSC tinkalapyje.
Įrašo autoriai teigia suprantantys medicinos personalo padėtį ir baimę prarasti darbą bei pajamas, bet matantys „neatitikimus bei manipuliacijas“, todėl kviečia filmuoti viską, kas vyksta ligoninėse, ir siųsti jiems. „Mes pateiksime anonimiškai. Jeigu jūs kalbėsite filmavimo metu, mes pakeisime balsą ir taip negalės jūsų identifikuoti. Jei jums įmanoma, atsiųskite pasirašytos sutarties kopiją dėl tylėjimo apie COVID-19. Mes pateiksime visuomenei“, – žada jie.
Skirtingi politikų pareiškimai pasirodė įtartini
Tačiau didžiuma „laidos“ skirta išvedžiojimams apie vakcinas nuo koronaviruso. Įrašo autoriai perkelia žiūrovus į Seimo posėdį, kuriame buvo kalbama apie situaciją dėl COVID-19 ir tuomet dar nebaigtas testuoti vakcinas. Ekrane rodomas straipsnis, kurio antraštė skelbia, jog „Pfizer“ vakcinos veiksmingumas siekia 90 proc.
„Kas bus su žmonėmis, kuriems nesuveiks šita vakcina? – retoriškai klausia balsas už kadro. – Kiek jis kartų turės vakcinuotis? Kas atsakys už šalutinius poveikius? Ar bus pasirašoma kažkokia sutartis? Kas atsakys už mūsų vaikų sveikatą, jei vakcina nesuveiks ar netgi sukels šalutinius poveikius? Ir kiek kartų reikės vakcinuotis?“ Atsakymus į šiuos klausimus galima rasti lietuvių mokslininkų ir medikų sukurtoje duomenų bazėje apie vakcinas nuo COVID-19.
Seimo nariui Emanueliui Zingeriui paklausus posėdyje dalyvavusio profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, ar reikėtų laukti, kol gausime vakcinų iš „ES dovaninio krepšelio“, šis atsakė: „Manau, kad turime kuo greičiau veikti, ir visiškai pateisinamos būtų investicijos į kuo greitesnį vakcinos atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, netgi nesant jos registracijai. Kadangi registracijos procesas kartais užtrunka. Nes rungtynės dėl vakcinų vyks (…).“
Įrašo autoriui užkliuvo raginimas skubėti pirkti vakcinas, nors jos dar nebuvo patvirtintos. Taip pat – straipsniai, kuriuose ankstesnės valdančiosios daugumos atstovas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad „100 mln. eurų COVID-19 vakcinai valstybės biudžete tikrai bus atrasti“, o tuomet dar būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kas šiandien jai primena 2008-uosius, – jog pinigų antram karantinui nėra numatyta.
„Kas čia vyksta? Čia, aš manau, turėtų pasiklausyti gerai teisėsauga ir įvertinti visą situaciją, kuri yra siūloma, tai čia vyksta korupcinė veika“, – aiškina balsas už kadro. Panašu, jog politikų retorika besistebintis žmogus nėra pastebėjęs, kad jie kartais per skubiai ar sąmoningai pridalija nepamatuotų pažadų, nevengia stiprių frazių ir kritikos oponentams. „Jie sako, kad turime pinigų vakcinoms, o I. Šimonytė, kuri jau išrinkta į valdžią, sako, kad nėra skirta pinigų. Tai kas čia vyksta? Vieni nori praplauti 100 milijonų, o kiti sako, kad nėra“, – stebisi jis.
Tačiau vakcinos jau keliauja į Lietuvą ir mūsų šalį turėtų pasiekti šeštadienį, o skiepyti žmones, pirmiausia – sveikatos priežiūros įstaigose dirbančius medikus, numatoma pradėti sekmadienio rytą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
