Viename įraše, kuriuo jau spėjo pasidalinti 2,5 tūkst. socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų, skelbiama:
„Informacija, kurios neviešina vyriausybė: Jeigu Lietuvoje bus paskiepyta 70 proc. gyventojų, EU Lietuvai išmokės 2 mlrd. eurų. Dar klausimų yra?“ (kalba netaisyta – red. past.)
Sukūrė interviu su A.Dulkiu
Kitame, kuriuo tame pačiame socialiniame tinkle jau pasidalino 1,8 tūkst. vartotojų, matyti daugiau išmonės.
„Toks dabar būtų nuoširdus pokalbis su sveikatos ministru, ekonomistu, A.Dulkiu“, – fantazuoja jo autorius ir pateikia visą tariamą pokalbį.
Klausiamas, kas yra sveikata, ministras esą atsako, kad tai yra pinigai.
„Kaip juos dauginti?“ – teiraujasi numanomas kalbintojas ir neva gauna atsakymą:
„Reikia imti iš Europos Sąjungos C19 lėšas. Taip mes jau gavome kelis milijardus eurų. (…)
Reikia atimti Lietuvos žmonių laisvę, ir pareikalauti už ją susimokėti. Vien tik už testukus gausime milijonus.“
Paramos gavo keliolika šalių
Teiginiai, kad ES skyrė lėšų kai kurioms savo narėms, turi pagrindą, tačiau pinigai susiję visai ne su skiepijimu.
Europos Vadovų Taryba (EVT) neseniai paskelbė, kad liepos pabaigoje Lietuva su Kipru, Kroatija ir Slovėnija gavo leidimą naudotis ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšomis, kad paremtų savo ekonomiką ir padėtų jai atsigauti nuo COVID-19 padarinių.
Kiek anksčiau analogiškas leidimas buvo suteiktas 12 kitų valstybių: Austrijai, Belgijai, Danijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Latvijai, Liuksemburgui, Portugalijai, Prancūzijai, Slovakijai ir Vokietijai.
Dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – 672,5 mlrd. eurų paramos minėtoms valstybėms EVT sutarė vasarį.
Tai yra viena didžiausių šio plano dalių.
„ES ir jos valstybės narės ėmėsi veiksmų siekdamos kuo labiau sumažinti neigiamus COVID-19 pandemijos padarinius ekonomikai“, – pažymėjo EVT.
Paskirstė milijardus eurų
Tam buvo sukurtos įvairios priemonės, skirtos atskiroms sritims.
Pavyzdžiui, prieš metus buvo sutarta dėl 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo plano „Next Generation EU“, kuris skirtas padėti ES įveikti pandemijos sukeltą krizę.
Buvo sutarta ir dėl 2021-2027 metų ES biudžeto, kurio vertė – 1,074 trln. eurų.
Bendras ES ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys siekia 2,364 trln. eurų.
ES nustatė priemonę, pagal kurią teikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) siekiant padėti žmonėms išlaikyti darbą krizės metu.
Valstybėms narėms palankiomis sąlygomis suteikiamos paskolos siekiant padengti dalį išlaidų, susijusių su nacionalinės sutrumpinto darbo laiko tvarkos sukūrimu ar pratęsimu.
Iš 94,3 mlrd. eurų siekiančios finansinės paramos 19 valstybių Lietuvai buvo numatyta 957 mln. eurų.
Beveik visa minėta suma buvo išmokėta iki gegužės pabaigos.
Liūto dalis atiteko vienoms labiausiai dėl koronaviruso nukentėjusioms Italijai (27,4 mlrd. eurų) ir Ispanijai (21,3 mlrd. eurų).
Jau prieš gerus metus Europos investicijų banko (EIB) grupė patvirtino 25 mlrd. eurų vertės visos Europos garantijų fondą.
Jo tikslas – teikti paskolas, kurių bendra vertė sieks iki 200 mlrd. eurų, daugiausia – mažosioms ir vidutinėms įmonėms visoje ES.
Pagal Europos stabilumo mechanizmą buvo sukurta paramos kovai su pandemijos krize priemonė.
Pagal ją gali būti teikiamos paskolos visoms euro zonos valstybėms narėms, neviršijant 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP) - iki 240 mlrd. eurų bendros vertės.
Perskirstė biudžetą
Siekdama nedelsiant reaguoti į COVID-19 padarinius, ES iš dalies pakeitė jau 2020 metų biudžetą, jį papildydama 3,1 mlrd. eurų, kurie buvo skirti medicinos reikmenims ir apsaugos priemonėms įsigyti, lauko ligoninėms statyti, pacientams perkelti gydytis į kitas valstybes, užsienyje įstrigusių ES piliečių repatriacijai, paskatinti koronaviruso testų gamybą.
Pernai rudenį į biudžetą buvo įtraukti dar 6,2 mlrd. eurų, be kita ko, vakcinai nuo COVID-19 kurti ir platinti.
Pavasarį EVT patvirtino papildomą 121,5 mln. eurų sumą iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo skubiems su COVID-19 pandemija susijusiems poreikiams tenkinti.
Šiais pinigais buvo finansuojamas parengiamasis darbas, susijęs su skaitmeniniais COVID-19 pažymėjimais, valstybių pajėgumai aptikti ir stebėti naujas viruso atmainas, naujų AT-PGR) analizės metodų plėtojimas, keleivio buvimo vietos anketų mainų platformos tolesnis plėtojimas.
ES taip pat skubiai perskirstė sanglaudos fondus (iš viso – iki 65 mlrd. eurų), kad padėtų valstybėms kovoti su krize.
Buvo patvirtintos priemonės užtikrinti didesniam lankstumui naudojant struktūrinius fondus, pavyzdžiui, galimybė valstybėms perkelti lėšas tarp skirtingų fondų, nukreipti išteklius į labiausiai nukentėjusius regionus, tam tikru laikotarpiu prašyti iki 100 proc. finansavimo iš ES biudžeto programoms, kuriomis šalinamas pandemijos poveikis.
Be to, buvo numatyta lėšų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems sektoriams – transporto, žemės ūkio ir žuvininkystės – remti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
