Neišgelbėjo pilaitiškių ir tai, kad kas mėnesį už liftą jie, kaip ir kiti Vilniaus daugiabučių gyventojai, priversti mokėti dvigubą mokestį: už lifto eksploataciją ir įnašą į kaupiamąjį fondą, kurio pinigai turėtų būti naudojami liftams atnaujinti ar pakeisti. Priklausomai nuo buto ploto šis mokestis kas mėnesį jiems siekia 10–20 Lt.
Kelių mėnesių kūdikį auginanti, devintame aukšte gyvenanti Diana prisipažino itin pykusi ant lifto remontuoti neskubėjusių bendrovės „Schindler liftas“ darbuotojų.
„Tempti vaiką su vežimėliu iš devinto aukšto į lauką ar tuo labiau atgal į devintą namo aukštą buvo tikrai sunku. Atrodytų, galėjome likti namuose, tačiau norisi vaikui leisti pakvėpuoti grynu oru, be to, teko jį vežti pas gydytoją. O dirbančius meistrus mačiau tik kelis kartus ir jie čia neužsibūdavo“, – pasakojo moteris.
Savaitę gyventojus „maitinę“ pažadais, „Schindler liftas“ darbuotojai suskubo darbus pabaigti tuomet, kai istorija susidomėjo „15min“. Tiesa, kiek kainuos lifto remontas, kol kas nežinoma, tačiau tų pinigų, kuriuos kas mėnesį sumoka namo gyventojai, padengti remonto išlaidoms nepakaks.
Surenkami pinigai naudojami tik lifto priežiūrai ar smulkiems remonto darbams. Už kiekvieną didesnį remontą gyventojams tenka mokėti papildomai.
Vilniuje liftus turinčių namų gyventojai kas mėnesį moka mokestį už lifto eksploataciją, kuris siekia apie 290 Lt devynaukščiui namui, ir specialiame fonde kaupia lėšas, skirtas modernizuoti liftą arba jį pakeisti. Per metus namas privalo sukaupti sumą, kuri siekia 4 proc. lifto vertės. Tokį mokestį savo sprendimu yra nustačiusi Vilniaus miesto taryba.
„Jeigu liftas kainuoja 100 tūkst. Lt, tai per metus gyventojai privalo sukaupti 4 tūkst. Lt. Kaupiamieji fondai atsirado nuo 1997 metų, tačiau taip sukaupti naujam liftui sekasi sunkiai. Lėšos praranda vertę dėl infliacijos, naudojamos smulkiems remontams, tarkim, jeigu reikia pakeisti lifto kabiną, atlikti apdailos darbus, pašalinti kokį nors mechanizmo gedimą. Bet jeigu gedimas sudėtingesnis, gyventojams tenka mokėti papildomai“, – sakė Vilniaus savivaldybės administracijos Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.
Bijo didelių mokesčių
I.Kanto gatvės gyventojai teigė žinantys, kad teks sumokėti už atliktą lifto remontą ir pirktas naujas detales, tačiau darbus vykdžiusi bendrovė „Schindler liftas“ pažadėjo sumažinti mėnesinį mokestį – nereikalauti mokėti už tas dienas, kai liftas šiame name nedirbo.
Gyventojai sako labiausiai baiminęsi, jog teks mokėti ne už atliktą darbą, o už tai, kiek valandų darbininkai remontavo liftą. „Viena namo gyventoja dirba kitoje liftus prižiūrinčioje bendrovėje ir pasakojo, kad jų įmonėje imamas mokestis už kiekvieną meistro darbo valandą, o ji kainuoja 120 Lt. Tai jeigu mums irgi taip paskaičiuotų ir dar teigtų, kad savaitę buvo dirbta kasdien po 8 valandas, suma susidarytų didžiulė. Tačiau aš nuolat būnu namie ir stebėjau, kad darbininkai kelias dienas šiame name iš viso nesirodė, o kai pasirodydavo – dirbdavo vos po kelias valandas“, – sakė namo gyventoja Birutė.
Birutė prisiminė, kad vos pastačius šį namą ir kraustantis į jį pirmiesiems gyventojams liftas nedirbo apie pusmetį. Taip siekta apsaugoti liftą nuo galimų gedimų, kai bus vežiojami baldai, remontui būtinos medžiagos. Ji įsitikinusi, kad jauni, sveikatos problemų neturintys ar kūdikių neauginantys gyventojai ir dabar didelių nepatogumų nepatyrė, tačiau daliai žmonių savaitė be lifto tapo tikru išbandymu.
„Gedimas buvo rimtas“
„Schindler Lietuva“ liftą šiame name prižiūri nuo pat jo pastatymo – apie 15 metų. Šios bendrovės darbuotojas Rimvydas Biekša „15min“ tikino, kad darbai užtruko tik todėl, kad gedimas buvo rimtas. „Tokių gedimų pasitaiko. Patys žinote, kad liftai nėra pirmos jaunystės, todėl tikrai gana dažnai genda. Bet spėjame tvarkyti“, – užtikrino R.Biekša.
Pilaitės gyventojai tvirtino išgirdę ką kita. „Vienas kaimynas paskambino į bendrovę, tai jam pasakė, kad neturi specialistų, kurie galėtų atvykti, nebent atsiųs avarinę tarnybą. Gal geriausi jų specialistai jau emigravo į Londoną ar dar kur. Kai po kurio laiko paskambinau aš, man jau sakė, kad darbai vyksta, liftas taisomas, nors buvau visą dieną namuose ir tikrai mačiau, kad niekas nieko netaisė. Tas pats kartojosi ir kitas kelias dienas“, – pasakojo I.Kanto gatvės gyventoja Birutė.
Jai antrino ir kaimynė Diana. „Gyvename devintame aukšte, kadangi auginu mažą vaiką, nuolat būnu namuose ir tikrai girdėčiau, jeigu kas nors dirbtų. Grotos, saugančios lifto šachtą užrakintos, darbininkai čia lankėsi vos kelis kartus ir dirbdavo trumpai, tikrai ne visą dieną“, – sakė moteris.
Konkurencija auga
Šiuo metu Vilniaus daugiabučių liftus prižiūri keturios įmonės. Dauguma jų tai daro jau ne vienerius metus, pasirašiusios sutartis su bendrijomis ar daugiabučius administruojančiomis įmonėmis. Prieš sutarties pasirašymą būdavo apklausiami gyventojai ir tada pasirenkama bendrovė.
Anot K.Karoso, prieš kelerius metus namų administratoriai liftų priežiūros darbams pradėjo skelbti konkursus, kadangi pajuto, augančią konkurenciją ir galimybę pasirinkti, kas geriau ir pigiau vykdo priežiūrą. Tačiau skundų dėl nekokybiško ar brangiai kainavusio remonto vis dar sulaukiama.
„Skundų pasitaiko. Liftas yra labai brangus įrenginys, o daugelio Vilniaus liftų eksploatavimo laikas jau yra pasibaigęs, juos reikia renovuoti arba keisti. Tačiau gyventojams sunku apsispręsti, nes pakeisti vieną liftą kainuoja brangiai“, – sakė savivaldybės atstovas K.Karosas.
Anot jo, didžiosios liftus Vilniuje prižiūrinčios bendrovės siūlo gyventojams senus Baltarusijoje pagamintus liftus keisti naujais, vokiškais, tačiau jų kaina siekia daugiau negu 100 tūkst. Lt, be to, tenka pertvarkyti šachtas, brangiau kainuoja įrengimas. Naujos savo paslaugas siūlančios įmonės neretai turi ir pigesnių variantų – siūlo senus liftus keisti naujais baltarusiškais.
Dalis gyventojų mokėti nenori
Sugedus liftui neretai susiduriama ir su dalies gyventojų nenoru mokėti papildomai už remontą. „4 aukšte gyvenantis jaunas žmogus gali lipti pėsčiomis, bet močiutė, gyvenanti 9 ar 16 aukšte, lieka uždaryta savo namuose, atskirta nuo išorinio pasaulio. O liftas, kaip ir stogas, yra bendra viso namo nuosavybė, net ir 1 aukšto gyventojų, nors jie liftu nesinaudoja. Bet net ir jiems tenka prisidėti prie lifto modernizavimo ar pakeitimo, nors tuo jie ir piktinasi“, – sakė Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas K.Karosas.
Vagystės
Prieš kurį laiką liftų prižiūrėtojų darbą itin sunkino vagys, vogę liftų rites, kadangi jose yra varinių detalių. Pernai rudenį per kelias savaites buvo užfiksuota daugiau negu 40 tokių vagysčių. Daugiausia tokių nusikaltimų registruota Žirmūnuose, Šnipiškėse, Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse ir Pilaitėje. „Dabar vagysčių sumažėjo, nes buvo pagauta grupuotė, kuri tuo vertėsi. O ir administratoriai ėmėsi papildomų saugumo priemonių: įrengė signalizacijas, sudėjo naujas spynas, sudarė sutartis su saugos tarnybomis. Visa tai davė rezultatų“, – teigė K.Karosas.
