„Savi ar svetimi?“ – į tokį nelengvą klausimą bandė atsakyti Viešosios politikos ir vadybos instituto mokslininkų grupė, ketvirtadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pristačiusi tyrimo apie grįžusių migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę rezultatus.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams lengviau
Lietuvoje, mokslininkų apskaičiavimu, šiuo metu apie 100–120 tūkst. žmonių turi emigracijos patirties – tai yra jie yra ne mažiau nei metus praleidę svetur. Tik trečdalį jų galima vadinti aukštos kvalifikacijos darbuotojais, nes jie yra baigę aukštąsias mokyklas ir/arba užsienyje dirbo pagal išsilavinimą.
Būtent aukštos kvalifikacijos darbuotojai, pasak vieno iš tyrimo autoriaus Egidijaus Barcevičiaus, sugrįžę į Lietuvą jaučiasi geriau, lengviau įsitvirtina ir pozityviau žvelgia į savo patirtį emigracijoje.
Apie 80 proc. aukštos kvalifikacijos sugrįžusiųjų nurodė, kad patirtis užsienyje jiems padėjo susikurti darbo vietą ar rasti darbą Lietuvoje.
„Apie 80 proc. aukštos kvalifikacijos sugrįžusiųjų nurodė, kad patirtis užsienyje jiems padėjo susikurti darbo vietą ar rasti darbą Lietuvoje. Tarp žemesnės kvalifikacijos sugrįžusių žmonių teigiamai patirtį užsienyje įvertino tik 30 proc. respondentų“, – sakė E.Barcevičius.
Pasak jo, labai panašiai aukštos kvalifikacijos žmonės atsakė ir į klausimą, ar sugrįžę į Lietuvą pritaikė Lietuvoje užsienyje įgytas žinias.
Tikisi būti vertinami labiau
Tačiau kita tyrimo autorė Dovilė Žvalionytė nurodė, kad, nors 10 proc. lietuvių jau gali įvardinti turintys bent vieną iš emigracijos grįžusį giminaitį, o maždaug 20 proc. turi giminaičių, tebegyvenančių emigracijoje, tik nedaugelis Lietuvos gyventojų į emigrantų sugrįžimą žvelgia be jokio skepticizmo ir tylaus klausimo „kas nepasisekė?“.
Apie 60 proc. sugrįžusiųjų vėliau pripažįsta Lietuvoje užsienyje įgytą patirtį taikantys labai retai arba nepritaikantys niekada.
Ši nuostata, anot mokslininkės, gaji ir tarp darbdavių. Nors 80 proc. sugrįžusių į tėvynę žmonių sako emigracijoje pagerinę įgūdžius ir įgiję žinių, patobulėję, todėl tikisi nesunkiai rasti darbą ir tas žinias pritaikyti, neretai jiems tenka greitai nusivilti.
„Apie 60 proc. sugrįžusiųjų vėliau pripažįsta Lietuvoje užsienyje įgytą patirtį taikantys labai retai arba nepritaikantys niekada. Net ir tie, kurie dirbo kvalifikuotą darbą užsienyje, sako, kad nepritaiko tų žinių sugrįžę“, – sakė D.Žvalionytė.
Mokslininkė pripažįsta, kad tie, kuriems pasiseka užsienyje įgytas žinias pritaikyti, dažniau čia ir uždirba daugiau, ir lengviau įsitvirtina, ir geriau jaučiasi.
Darbdaviai mieliau priima vietinius
Tačiau Lietuvos darbo rinka dar nėra itin imli migrantams. Mokslininkai nustatė, kad net 8 iš dešimties darbdavių samdydami naują darbuotoją prioritetu laiko žmogaus darbo patirtį ir mokslus Lietuvoje, o ne užsienyje. Tuo tarpu patirties emigracijoje turintį žmogų geriau vertintų vos vienas iš dešimties darbdavių.
Dažniausiai palankiau sugrįžusius vertina užsienio kompanijos, į užsienio rinkas orientuotos įmonės, ir tos kompanijos, kurios pačios turi ryšių užsienyje.
„Dažniausiai palankiau sugrįžusius vertina užsienio bendrovės, į užsienio rinkas orientuotos įmonės, ir tos bendrovės, kurios pačios turi ryšių užsienyje. Dar pastebima, kad palankiau sugrįžusius vertina Marijampolės įmonės. Tuo tarpu Šiaulių, Panevėžio įmonės mažiausiai linkusios pozityviai vertinti“, – sakė mokslininkė.
Neigiamai sugrįžusius vertinantys darbdaviai tikino, kad jiems patirtis užsienyje nėra svarbi, arba nurodė tai net laikantys minusu.
Todėl mokslininkai pažymi, jog visai nestebina apklausų rezultatai, pagal kuriuos pastebima, kad net trečdalis sugrįžusių į Lietuvą buvusių emigrantų ateityje planuoja vėl išvykti gyventi ir dirbti svetur.
