Pasak savivaldybės antrąkart išjungti šildymą mieste nuspręsta atsižvelgus į faktinę lauko oro temperatūrą ir sinoptikų prognozes gegužei.
Saugiu pastatų šildymo sistemų išjungimu rūpinasi daugiabučių namų valdytojai (administratoriai), šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai ar pastatų savininkai.
Šį sezoną vilniečiai šildėsi nuo spalio 12-os iki balandžio pabaigos. Ankstyvas atšilimas jau buvo paskatinęs šildymo sezoną baigti balandžio 7-ąją, tačiau netrukus sugrįžo šaltesni orai ir nuo balandžio 15 dienos šildymo sezonas prašant vilniečiams buvo pratęstas. Šildytis nebenorėję daugiabučių gyventojai turėjo galimybę šildymo savo namuose nebejungti – tokių namų Vilniuje buvo apie 400 iš daugiau kaip 4 tūkstančių.
Nors šildymo sezonas užsitęsė, vilniečiai sulaukė ir gerų naujienų – 10 procentų mažėjo šilumos kaina: vidutinė aritmetinė praėjusio šildymo sezono šilumos kaina buvo 6,20 ct/kwh (be PVM), šį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina sumažėjo iki 5,65 ct/kwh (be PVM). Tam įtakos turėjo nuo 2016 metų atsiradęs nepriklausomas šilumos tiekėjas UAB „Geco Vilnius“, gaminantis šilumą iš biokuro, taip pat sumažėjusi dujų kaina.
Šįmet po savivaldybės kreipimosi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė mažesnes šilumos kainas vilniečiams. Komisijai priėmus sprendimą eliminuoti 1,1 mln. Eur sąnaudų, kaip nepagrįstų, dėl faktiškai neveikiančios trečiosios termofikacinės elektrinės, taip pat papildomai sumažinus kitas, šilumos tiekimo veiklai vykdyti nebūtinas sąnaudas, Vilniaus šilumos ir karšto vandens vartotojai sutaupys apie 2,5 mln. Eur per metus.
