Ketvirtadienį Seime į posėdį dėl besitęsiančių karščių ir sąlygų, kuriomis jų metu mokosi jaunuoliai, susirinko ministrai, moksleivių, mokyklų vadovų ir savivaldos atstovai.
Bus keičiamos vaikams saugios temperatūros ribos
Posėdį inicijavo Seimo narė Dovilė Šakalienė. Po jo parlamentarė tikino, kad sveikatos apsaugos ministras parengs įsakymą ir pakeis dabar galiojančią higienos normą dėl temperatūros mokyklų patalpose.
Dabar ji – 28 laipsniai šilumos.
„Vis tiktai mokyklų vadovams reikia aiškaus teisinio pagrindo, kad galėtų spręsti dėl ugdymo proceso vykdymo. Bus pataisyta higienos norma, numatanti viršutinę temperatūros ribą patalpose, kuriose vyksta ugdymo procesas. Ministras Aurelijus Veryga kartu su vaikų ilgų gydytojais suderins, kokios turi būti tos konkrečios ribos pagal amžiaus grupes ir vaikų situaciją“, – žurnalistams komentavo D.Šakalienė, anksčiau siūliusi nustatyti 25 laipsnių leistiną temperatūrą.
Seimo narė tikino, kad įsakymą dėl temperatūros lauke, kuriai esant mokiniai galės pamokų nelankyti, priims ministras A.Monkevičius.
„Švietimo ir mokslo ministras parengs įsakymą, kuriame bus numatytos lauko temperatūros viršutinės ribos, kurioms esant gali būti nutraukiamas – oficialiai – ugdymo procesas. Mokyklų vadovai norėtų tokios aiškios normos, kad nereikėtų prisiimti atsakomybės abejotinu teisiniu pagrindu. Vėlgi švietimo ir mokslo ministras, pasitaręs su sveikatos ministru ir medikais, nustatys, kokia tiksli ta turėtų būti riba“, – teigė D.Šakalienė.
Jeigu patalpose bus neįmanoma užtikrinti vaikų sveikatai saugios temperatūros, anot Seimo narės, ugdymo procesas galės būti nevykdomas: „Tai bus aiškiai sudėliota švietimo ir mokslo ministro įsakyme.“
Planuojamos lėšos patalpų vėsinimui
D.Šakalienės teigimu, susitarta ir dėl investicijų į mokyklų infrastruktūrą, siekiant pagerinti mokymosi sąlygas per karščius.
„Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bandys siūlyti korekcijas biudžetui 2020 metų dėl vėsinimo įrangos įsigijimo ir įrengimo Lietuvos mokyklose. Iki rudens bus paruošta sąmata, koks yra tikslus poreikis visose mokyklose [...]. Iki 50 mln. eurų reikėtų visose mokyklose įrengti apsaugines žaliuzes nuo temperatūros, iki 100 mln. eurų reikėtų įrengti kondicionavimo sistemas.
Taip pat sutarta, kad planuojant finansus bus dėliojami prioritetai pagal vaikų amžiaus grupes, pradedant nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios dar ilgiau karštyje dirba ir vaikai dar jautresni. Ir vaikai su specialiaisiais poreikiais“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Teisės aktai dėl higienos normos mokyklų patalpose, kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras, bus peržiūrėti birželį.
„Mes sutarėm, kad per birželio mėnesį peržiūrėsim higienos normą. Yra iš esmės vienas skaičius aktualus – tie 28 laipsniai. Pasitarsim su vaikų gydytojais, su intensyvios terapijos gydytojais, kurie susiduria su pacientais, kurie patiria hipertermijas, hipotermijas, tie, kurie turi praktikos, tiek su peršalusiais, tiek su perkaitusiais“, – dėstė A.Veryga ir pridūrė, kad bus kalbamasi ir dėl sveikatai saugios lauko temperatūros, bet ji esą nustatoma ne keičiant higienos normą.
Esant per dideliam karščiui mokyklos lankymas nebus privalomas
Švietimo, mokslo ir sporto ministras nurodė lauksiantis rekomendacijos iš sveikatos apsaugos ministerijos ir tada priimsiantis sprendimą dėl vaikams saugios temperatūros lauke.
„Sveikatos apsaugos ministerija pateiks patikslintas higienos normas ir pasiūlymą, kaip ir žiemą, kai yra nustatytos ribos, kai neturi vykti užsiėmimai mokyklose, patars, kaip nustatyti reikėtų šitas ribas“, – dėstė A.Monkevičius.
Kai temperatūros riba bus nustatyta, esant per dideliam karščiui, mokykla, anot ministro, durų neužtrenks: „Jeigu vaikas ateis, gali būti šeima, kuri neturi, kur dėti vaiko, mokykla veiks.“
Jis užsiminė ir apie investicijas į infrastruktūrą. Esą mokyklose reikalingos žaliuzės pietinėje pusėje, specialios užuolaidos, patalpų vėdinimo sistemos, kai kur – kondicionieriai. Taip pat, anot ministro, kondicionieriai reikalingi ir mokykliniuose autobusiukuose.
Visa tai, anot A.Monkevičiaus, atsieis daug.
Turbūt negalėsime padaryti vienu ypu.
„Turbūt negalėsime padaryti vienu ypu. Turime parengti investicinį planą“, – kalbėjo ministras.
Jis, užsitęsus karštiems orams, jau anksčiau rekomendavo mokykloms koreguoti ugdymo procesą – pamokas ar jų dalį organizuoti kitose erdvėse, pamokas trumpinti, keisti jas kitomis veiklomis, ar, išskirtiniais atvejais, leisti vaikams neiti į mokyklą, prieš tai informavus jų tėvus.
Kai kur – laisvas užsiėmimų lankymas
Galimybe leisti vaikams neiti į mokyklą pasinaudojo, dvi švietimo įstaigos Vilniuje, kai kurios – Alytuje, o taip pat – Šiaulių rajono Meškuičių gimnazija. Mokyklos direktorius Algirdas Kontrimas ketvirtadienį ir penktadienį įvedė laisvą užsiėmimų lankymą.
„Šiomis dienomis pamokos mokyklos patalpose nevyks, kadangi nėra kondicionavimo sistemų, o temperatūra patalpose viršija 29 laipsnius šilumos“, – nurodė jis ir suteikė teisę patiems tėvams nuspręsti, ar jų vaikai toleruoja karštį ir užsiėmimuose dalyvauti gali.
O jie tokie: 9 val. mokiniai renkasi į gimnaziją, mokytojai informuoja apie edukacinių užsiėmimų eigą, klasės išvyksta į parką. Iki 11.30 vyksta edukacinės veiklos, po to – pietūs valgykloje., po pietų autobusai vaikus išvežioja namo.
Pirmadienį gimnazija ketina pamokas trumpinti.
„Kaip ugdymo procesas vyks toliau priklausys nuo oro temperatūros“, – tvirtino A.Kontrimas.
Švietimo ir mokslo ministras tokį mokyklos žingsnį įvertino teigiamai.
Mes norim, kad mokyklos būtų kiek galima laisvesnės.
„Mes norim, kad mokyklos būtų kiek galima laisvesnės. Savivaldybės irgi priimtų sprendimą pagal protingumo kriterijų“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Jis tikino, kad mokyklų sustabdžiusių ugdymo procesą dėl karščių yra keliolika, pusėje Lietuvos mokyklų pamokos trumpinamos.
Prailginti mokslo metai
Ugdymosi procesas šįmet numatytas iki birželio 21 dienos – prieš dvejus metus mokslo metai buvo prailginti, ir pavyzdžiui, vyresnėliams truko trimis savaitėmis trumpiau.
Ilginant mokslo metus siekta geresnių mokinių pasiekimų, esą laikas – svarbus ugdymo kokybės faktorius.
Komentuodamas sprendimą ilginti mokslo metus, ministras A.Monkevičius anksčiau teigė, kad „laiko ištempimas savaime naudos neduoda“. Tiesa, trumpinti ugdymosi proceso jis nežadėjo ir ragino ieškoti būtų, kaip laiką išnaudoti efektyviau.
