Feisbuke apstu pinigus išvilioti besitaikančių sukčių spąstų. Gyventojų budrumas tikrinamas imituojant naujienų portalus ir prisidengiant internetinėmis parduotuvėmis. Neretai abu apgavystės būdai yra derinami.
Pavyzdžiui, socialinio tinklo naujienų sraute atsiranda prabangaus namo nuotrauka. Ją lydi prierašas „Benedikto Vanago namas“. Greta nuotraukos galima įžvelgti internetinio tinklalapio adresą su internetinių parduotuvių platformos „Shopify“ vardu. Kitais atvejais su „Shopify“ nuoroda siūloma įsigyti vaikišką žaislą.
Kanadoje būstinę turinčios įmonės, kurios informacinių technologijų padalinys veikia ir Lietuvoje, atstovai į 15min klausimus dėl „Shopify“ prekės ženklo naudojimo sukčių schemose atsakymo kol kas nepateikė.
Paspaudus ant feisbuke patiekiamos nuorodos, nukreipiama į žinomo naujienų tinklalapio imitaciją. Šioje – išgalvotas tekstas, kuriuo B.Vanagas ar kita įžymybė skatina atiduoti savo pinigus investavimo į kriptovaliutas platformai.
Apgaulei sukurtos nuorodos socialiniuose tinkluose platinamos pasitelkus žiniasklaidos priemonių socialinių tinklų paskyrų imitacijas. Dažniausiai naudojamasi 15min, delfi.lt, tv3.lt ir lrytas.lt logotipais. Prie pažįstamo pavadinimo pridedama „verslas“ ar panašus prierašas.
Melagingų feisbuko puslapių amžius dažniausiai siekia vos kelias dienas. Naudojant žiniasklaidos priemonių logotipus siekiama klaidinančiai informacijai suteikti patikimumo.
Siekiant padidinti melagingo turinio sklaidą, apgaulei skirtų reklamų kūrėjai šioms feisbuke perka reklamą. Socialinio tinklo duomenimis, taikomasi į Lietuvoje gyvenančius lietuviškai kalbančius žmones, kurių amžius svyruoja nuo 25 iki 55 metų.
Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kiek prarastų pinigų.
Pavykus išvilioti nors vieno feisbuko vartotojo pinigus, „investicijos“ į reklamą atsiperka su kaupu. Dėl reklamos apgavystėmis suvilioti siekiantys įrašai socialiniame tinkle feisbuko vartotojams parodyti dešimtis tūkstančių kartų.
Terorizuoja aukas
Lietuvos banko (LB) duomenimis, net ir atidavę visas santaupas, gali tikėtis neblėstančio nusikaltėlių dėmesio. Pasitaiko atvejų, kai po nesėkmingų „investicijų“ gyventojai sulaukia siūlymų už tam tikrą mokestį atgauti dalį lėšų.
„Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kiek prarastų pinigų. Jokiu būdu jais negalima pasitikėti ir juo labiau mokėti jiems pinigus“, – LB išplatintame pranešime cituojamas Centrinio banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.
Vis dėlto sumokėjus pagalbą žadančiam sukčiui neverta tikėtis atgauti pinigų. Metų pradžioje apie į panašią situaciją patekusią Joniškio rajono gyventoją pranešė Lietuvos policija. Moteris sukčiams pervedė savo santaupas bei įmonės, kurioje dirbo, lėšas.
Siekdama atgauti pinigus, moteris sukčiams papildomai pervedė lėšų. Skaičiuojama, kad iš viso moteris sukčiams perdavė 40 tūkst. eurų santaupų ir 100 tūkst. eurų įmonės lėšų.
Investuoti joniškietė susigundė internete pamačiusi istoriją apie vaikiną, kurį nešiną tuntu pinigų, uždirbtų iš prekybos kriptovaliutomis, sulaikė policija. Istorija, žinoma, melaginga.
Panaši reklama rodoma ir paspaudus ant „Shopify“ vardu pasinaudojusių sukčių sukurtos nuorodos.
Lietuvos banko duomenimis, 2019 m. sukčiais patikėję gyventojai prarado 300 tūkst. eurų. 2018 m. prarastų lėšų suma siekė 1,1 mln. eurų, o 2017 m. sukčių sąskaitas papildė dar 700 tūkst. eurų.
Surasti – sudėtinga
Paskutiniais Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2019 m. pradėta virš 100 ikiteisminių tyrimų, susijusių su lėšų išviliojimu, prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.
Nors nusikaltimo pobūdis nėra naujas, surasti lėšas pasisavinusius asmenis – sudėtinga. Aferistų įmonės įsteigtos ne Europos Sąjungoje, o, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno Vanuatu saloje.
Neretai išvis nėra už vykdomą veiklą atsakingo juridinio asmens. Veikiama tik internete, nuolatos keičiami internetinių svetainių adresai, o sukčiams atiduotos lėšos kaipmat iškeičiamos į nesusekamas kriptovaliutas.
Lietuvos bankas neprofesionaliems investuotojams rekomenduoja remtis trimis taisyklėmis.
Visų pirma, neinvestuoti į produktus, apie kuriuos trūksta žinių. Antra, patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga nėra įtraukta į juodąjį sąrašą. Ir trečia, vengti greitą praturtėjimą žadančių pasiūlymų.
Lietuvos bankas įtartinas interneto svetaines įtraukia į juodąjį sąrašą, o nustatęs paslaugų teikimo faktą su teismo leidimu įpareigoja interneto paslaugų teikėjus jas blokuoti ir papildomai įtraukia į blokuojamų interneto svetainių sąrašą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
