Užkliuvo varškės sūreliai
Dėl sūrelių sudėties praėjusį savaitgalį pasipiktino viena „Facebook“ vartotoja.
„Skaniausi sūreliai jau gaminami su svirpliais (E120)“, – savo paskyroje parašė ji ir pridėjo populiaraus šokoladu glaistyto varškės sūrelio nuotrauką bei, kaip galima suprasti, jo aprašymą.
Iš kur – gamintojo, interneto parduotuvės ar dar kito tinklalapio, lankstinuko – paimtas šis aprašymas, neaišku. Viršuje net nenurodyta, apie kurį konkrečiai gaminį kalbama.
Taip pat skaitykite: Davė peno sąmokslų ieškotojams: maitinti svirpliais leido, bet jie maiste neprivalomi
Aprašyme išvardytos gaminio sudedamosios dalys (varškė, glaistas iš cukraus, augalinių riebalų, kakavos miltelių, kvapiųjų medžiagų, emulsiklio – rapsų lecitino, cukrus, aguonos, kvapioji medžiaga). Taip pat nurodyti maisto priedai: E1422, E331, E440, E163, E120, E160a, E330.
Kitą dieną tinklalapio „Būkime vieningi“ skiltyje „Sveikata“ atsirado tekstas, paremtas šiuo įrašu. „Pamėgtuose sūreliuose – priedai iš vabzdžių?“ – retoriškai klausiama jo pavadinime.
Teksto autorius pažymėjo vienoje elektroninėje parduotuvėje, kurioje parduodami minėti sūreliai, jų aprašyme radęs E120.
Pasak autoriaus, socialiniai tinklai „tiesiog ūžia nuo informacijos“ apie šį priedą – dažiklį, gaminamą iš vabzdžių skydamarių.
„Panagrinėjus daugiau, paaiškėjo, kad šis dažiklis gali sukelti alerginę reakciją, nes karmino rūgštis yra alergenas, – rašoma tekste. – Europoje E120 nėra uždraustas, nes laikoma, kad alergijos rizika nėra didesnė nei valgant tokius produktus, kaip citrusai, šokoladas, žemės riešutai.“
Ketvirtadienį tekstas buvo papildytas sūrelius gaminančios bendrovės „Uriga“ komentaru: „Jūs skleidžiate neteisingą info. Negi patys nesuprantate, kad sūrelyje niekas nėra dažoma raudonai (nebent pakuotė). Ir nėra jokių ten suvardytų E. Yra E322 lecitinas.
Pakuotes reikia skaityti, o ne internetą, info paimta ne nuo pakuotės, o nuo e-parduotuvių, kurios pripažino klaidą ir jau ištaisė ar taiso (nes kopina vieni nuo kitų).“
Dėl klaidos teko teisintis gamintojams
Paieška internete pagal sūrelio aprašymą nuveda į vieną elektroninę parduotuvę, kurioje pateikta informacija beveik sutampa su ta, kuria dalijosi „Facebook“ vartotoja. Tik prie maisto priedų nurodytas glaiste panaudotas emulsiklis rapsų lecitinas, taip pat paminėti alergenai (pienas ir jo produktai).
Sūrelių gamintojai į kilusį pasipiktinimą sureagavo ir savo paskyroje „Facebook“.
Jie paskelbė abiejų savo gaminamų sūrelių – su vanilinu ir su aguonomis – pakuočių nuotrauką, kurioje aiškiai matyti sudėtis, o greta pakomentavo „Facebook“ ir kituose interneto puslapiuose atsidūrę provokacijos taikinyje: „skleidžiama melaginga informacija apie į sūrelius dedamus priedus“.
„Mes, kaip gamintojas, tvirtiname, kad tikrai nenaudojame ten visų įvardintų priedų (mes naudojame tik lecitiną E322). Informacija paimta ne nuo pakuočių, o iš internetinių parduotuvių (jos klaidas pripažino ir ištaisė).
Skelbiama net nelogiška informacija, kad dedame E120, kas yra raudoni dažai. Ką mes galėtume sūrelyje dažyti raudonai??? Nebent pakuotę;)
Mūsų komentarus trina, į laiškus, kad skleidžia klaidingą informaciją, jie nereaguoja. Ant pakuočių aiškiai yra nurodoma lecitinas ir nieko daugiau.“
Po šiuo įrašu gamintojai pateikė ne tik minėtos, bet ir dar vienos interneto parduotuvės, kur sūrelio aprašyme esą taip pat buvo klaidingai paminėtas E120, adresą. Čia šis priedas taip pat nebeminimas, įrašytas tik pačios bendrovės nurodytas E322.
Išsigando naujų skiepų
Nepaisant paaiškinimų prie straipsnio ir „Facebook“, šiame socialiniame tinkle užvirė diskusija ne vien apie aptariamus sūrelius (gamintojai sulaukė kritikos, kad naudoja augalinius – palmių – riebalus ir net esą per porą dešimtmečių pasikeitusio skonio).
Po moters, kuri pasipiktino sūrelių sudėtimi, įrašu Jungtinėje Karalystėje gyvenanti lietuvė paskelbė nuorodą į bendrovės „Uriga“ komentarą su retoriniu klausimu: „Įdomu, kas dedasi po tuo vabdžių skandalu? Dar viena vakcina, čipas?“
„Facebook“ vartotoja pastarosiomis dienomis atkreipė dėmesį ne vien į sūrelių sudėtį.
Taip pat skaitykite: KTU mokslininkė apie diskusijas keliantį svirplių vartojimą: ateityje tai – neišvengiama
Kituose įrašuose ji skelbė, kad „net vaistai su vabaliukais“ (ir sulaukė pritarimo: „Tikslas – bet kokia kaina žmones kaip tarakonus po truputį naikinti!“), karštai rūkytos dešrelės – „su vabalais irgi“, pasidalijo ir panašiu kitos moters įrašu apie karštą juodąjį šokoladą.
Prieš kelias dienas „Facebook“ net buvo sukurta grupė, kurioje diskutuojama apie maistą su vabalais ir lervomis. Kad į maistą dedama E120, piktinamasi ir kitose šio socialinio tinklo grupėse.
Per metus suvalgome 500 g vabzdžių?
E120, dar vadinamas karminu, yra maisto priedas, rausvai violetinės spalvos dažiklis. Tiksli jo spalva priklauso nuo terpės rūgštingumo: rūgščioje jis tampa oranžinis; neutralioje – raudonas, šarminėje – violetinis.
Šis pigmentas išgaunamas iš ovalo formos vabzdžių košenilių (Dactylopius coccus) besparnių patelių, kurios gyvena ir maitinasi ant kaktusų opuncijų. Peru, kuri yra didžiausia šio vabzdžio augintoja komerciniais tikslais, kaktusai auginami vien tam.
Košeniliai natūraliai gamina karmino rūgštį – raudoną pigmentą, esantį vabzdžio kraujyje. Ji gamtos buvo sukurta plėšrūnams atbaidyti, bet indėnai nuo seno naudojo karminą audiniams dažyti, o praėjusio amžiaus pabaigoje pastebėta, kad jis tinka ir maistui.
„Pigmentas naudojamas net burnos skalavimo skystyje – tad skalaudami burną galite išskalauti dar daugiau vabzdžių!“ – pristatydami karmino rūgštį, juokauja Bristolio universiteto mokslininkai.
Šio pigmento naudojimas apibrėžtas Europos Komisijos direktyvose dėl maisto priedų apskritai (čia, čia) ir dažiklių. Jis leidžiamas tik tam tikrose maisto grupėse, pavyzdžiui, tam tikruose gėrimuose ir sūryje, vaisių skonio sausuose pusryčiuose, džemuose, marmeladuose, želė. Dažiklio gali turėti ir dešra, basturma.
Produktų sudedamųjų dalių sąrašuose galima rasti ne vieną jo pavadinimą: E120, karminas, košenilis, karmino rūgštis, košenilio ekstraktas, natūralus raudonasis 4, net purpurinis ežeras ar karmino ežeras.
Karminas jau ne vienus metus naudojamas įvairiems rausvos, rožinės ar raudonos spalvos maisto produktams – braškių jogurtui, aviečių uogienei, konservuotoms vyšnioms, pyragams, dešrelėms – gaminti.
Nyderlandų Vageningeno universiteto ir tyrimų instituto entomologijos profesorius Marcelis Dicke dar 2010 m. TED konferencijoje pasakojo, kad mes jau seniai valgome vabzdžius, dažnai – į tai neatkreipdami dėmesio ir galbūt net nenorėdami.
Tuomet jis buvo paskaičiavęs, kad statistinis Vakarų valstybės gyventojas per metus viena ar kita forma suvalgo po 500 g vabzdžių.
Mokslininkas TED auditorijai priminė, kad kiti bestuburiai – krabai, krevetės – iš esmės yra vabzdžiai, tik povandeniniai. „Skėrys yra sausumos krevetė“, – teigė M.Dicke ir priminė, kad vabzdžiai maistui vartojami daugelyje besivystančių šalių – visame pasaulyje valgoma daugiau nei 1 tūkst. skirtingų rūšių vabzdžių.
Ne visas alergijas pastebi
„Jei jums kelia siaubą mintis apie vabzdžių valgymą, bloga žinia, kad tikriausiai tai darėte daugybę kartų, – dar 2018 m. rašė Jungtinės Karalystės visuomeninio transliuotojo BBC tinklalapis. – Taip yra todėl, kad vienas iš plačiausiai naudojamų raudonųjų maisto dažiklių – karminas – gaminamas iš susmulkintų vabalų.“
Kaip teigiama straipsnyje, karmino dedama į viską – nuo jogurtų ir ledų iki vaisių pyragų, gaiviųjų gėrimų, keksiukų ir spurgų. Šis dažiklis taip pat plačiai naudojamas kosmetikos pramonėje, net farmacijoje, jo dedama į daugelį lūpų dažų.
„Karminas ir toliau plačiai naudojamas, nes tai stabilus, saugus ir ilgalaikis priedas, kurio spalvai mažai įtakos turi karštis ar šviesa, – pažymėjo BBC. – Šalininkai taip pat pabrėžia, kad tai – natūralus produktas, kurį pirmieji atrado ir naudojo majai, vėliau – actekai daugiau nei prieš penkis šimtmečius.
Jie tvirtina, kad karminas yra daug sveikesnis už dirbtines alternatyvas, pavyzdžiui, maisto dažiklius, pagamintus iš anglies ar naftos šalutinių produktų.“
Straipsnyje pacituota knygos apie karminą ir jo istoriją „A Perfect Red“ („Nuostabus raudonis“) autorė Amy Butler Greenfield pripažino, kad nedaugelis žmonių yra patyrę rimtų alerginių reakcijų į karminą, bet apskritai jis pasižymi puikia ilga saugumo istorija.“
Kai kuriems žmonėms alergija karminui pasireiškia anafilaksiniu šoku, kitų oda sureagavo į sąlytį su šiuo dažikliu. Tiesa, tyrimų šioje srityje nėra daug.
Vienas prieš penkerius metus buvo atliktas Japonijoje, kur buvo pranešta apie 22 alergijos atvejus. Visus kartus ją patyrė suaugusios moterys ir visus kartus, išskyrus tris, jos patyrė anafilaksiją. 13 moterų jau praeityje buvo pasireiškę vietiniai simptomai, sukelti kosmetikos.
Vėliau pagrindiniai alergeno šaltiniai buvo japoniškos braškių sultys ir dešrelės su žuvimi, europietiški perdirbti maisto produktai (ypač Prancūzijoje pagaminti makarunai), gėrimai.
Per tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti 2018 m., paaiškėjo, kad alerginę reakciją labiau sukėlė vabzdžių kūnuose esantys proteinai, o ne pati karmino rūgštis. Kaip tik po kelių anafilaksijos atvejų Europos Sąjungoje dar 2000 m. buvo įpareigota šį pigmentą nurodyti produktų sudėtyje. Analogiškas sprendimas JAV buvo priimtas 2011 m.
Tiesa, tyrėjai pažymėjo, kad realus alergijos atvejų skaičius gali būti didesnis, nes medikai ne visada gali ją atpažinti, nėra pakankamai gerai veikiančių diagnostikos mechanizmų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
