Per pastaruosius 18 mėnesių visi šie vaikai, kurių amžius svyruoja tarp dvejų ir 17 metų, buvo identifikuoti kaip modernios vergovės ir prekybos žmonėmis aukos – jiems suteikta pagalba.
Dauguma nukentėjusiųjų buvo mergaitės.
Eva buvo dar paauglė, kai buvo išvežta į Velsą – esą auklės darbui. Deja, buvo priversta dirbti prostitute. Kaip skelbia BBC, mergaitė – iš Lietuvos.
Kaimynės draugas pasiūlė jai atvykti užsidirbti prižiūrint jo sesers vaikus, tačiau, kai mergaitė nuvyko į vietą, greitai tapo aišku, kad tai nebus tas darbas, dėl kurio atvyko į Velsą.
„Ji pakvietė kažką parodyti man, rodė, kaip nusiskusti kojas. Aš tik pagalvojau, jei ketinu būti auklė, kam man to reikės? Kodėl aš turiu pasidaryti makiažą?“ – BBC pasakojo ji.
Kitą dieną, pasak lietuvės, ta pati moteris atėjo su sąvadautoju pasiimti jos į darbą. „Atvėriau duris, pamačiau mergaites su pėdkelnėmis, aukštakulniais, seksualiomis suknelėmis. Pagalvojau: o kur vaikai?“ – prisiminė ji.
Mergaitė tiesiog suakmenėjo, verkė, drebėjo. Buvo labai sunku.
Ji teigė, kad kentėjo prievartą kasdien: „Mano nugara buvo juoda arba mėlyna.“ Mergaitė buvo verčiama dirbti visą parą, septynias dienas per savaitę.
Kartą savo sąvadautojo paprašė paso, sakydama, kad jai reikalingas ginekologinis gydymas – tuomet lietuvė pabėgo.
Ji neturėjo, kur gyventi, neturėjo pinigų, todėl buvo priversta ir toliau dirbti prostitute, kartais gyvendavo pas draugus, kartais benamių prieglaudose.
Šios lietuvės istorija Stephenui Chapmanui, Velso Vyriausybės kovos su vergove koordinatoriui, neatrodo neįprasta. Kalbėdamas apie 18 pastarųjų mėnesių ir vaikus, kuriems padėjo, jis teigė: „Dauguma vaikų yra mergaitės, dauguma jų buvo parduotos seksualiniam išnaudojimui.“
„Kai kas pasakytų, kad tai šokiruoja, o aš teigiu, kad tai realybė, nes dabar turime 143 vaikus, kuriuos išgelbėjome nuo vergovės“, – pridūrė jis.
