Susirinkti į neeilinį posėdį komisiją paskatino didelio atgarsio sulaukęs praėjusio savaitgalio įvykis, kai į nenaudojamą, neuždengtą dviejų lygių šachtą Petrašiūnuose įkrito berniukas. Joje berniukas praleido parą.
Aptarti didelį visuomenės nerimą sukėlusio klausimo Ekstremalių situacijų komisija pakvietė miesto inžinerinius tinklus valdančių ir prižiūrinčių įmonių („Kauno vandenys“, „Kauno švara“, „Kauno energija“, „Lietuvos dujos“, „Lesto“, „Teo“), seniūnijų atstovus.
Pradedant posėdį, miesto meras Andrius Kupčinskas įteikė padėkos raštus berniuko gelbėjimo operacijoje dalyvavusiems Viešojo saugumo tarnybos kariams: Kauno padalinio specialios paskirties kuopos IV būrio vadui Evaldui Šimkui, specialios paskirties kuopos grandiniui Aurimui Šmigelskiui, specialios paskirties kuopos puskarininkiui Bernardui Bondarenko.
„Nors ir dar neaišku, kaip ten iš tikro viskas buvo, bet faktas yra – šulinys buvo neuždengtas, berniukas atsidūrė jame“, – konstatavo A.Kupčinskas.
Visas panemunys išraizgytas nuo sovietinių laikų likusiais įmonių įrenginiais vandeniui paimti ir išleisti iš Nemuno.
Komisijos nariai sutarė, kad didžiausia problema – mieste esantys likimo valiai palikti, neuždengti šuliniai, šachtos. Todėl pagrindinė užduotis yra teisminiu keliu surasti jų savininkus arba pripažinti bešeimininkiais ir tuomet jie taptų savivaldybės nuosavybe. Jei būtų pripažinti miesto nuosavybe, galima būtų ieškoti pinigų jų sutvarkymui ar likvidavimui.
Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius sakė, kad nuo 1995 metų, kai vyko panašių objektų registro sudarymas, šulinys, į kurį įkrito dešimtmetis, nebuvo įregistruotas. Jau beveik 20 metų jis neturi savininko. Anksčiau dviejų lygių vandens įleidimo ir išleidimo šachta priklausė Kauno valstybiniam medžio apdirbimo kombinatui, kuri yra bankrutavęs.
„Tai didelė problema. Visas panemunys išraizgytas nuo sovietinių laikų likusiais įmonių įrenginiais vandeniui paimti ir išleisti iš Nemuno. Tos teritorijos apžiūrėti vaikštant neįmanoma, nes ten – kloaka. Apžiūrėti galima tik iš vandens“, – aiškino A.Vilkevičius.
 |
| Algimantas Vilkevičius |
Seniūnams duoti nurodymai registruoti visus pastebėtus apleistus, neuždengtus šulinius. Gyventojai taip pat prašomi pranešti informaciją „Kauno švaros“ dispečerinei. Nuo sekmadienio iki penktadienio bendrovė jau gavo 15 kauniečių pranešimų apie pavojingus inžinerinius objektus.
Dar vienas problema – ilgapirščius masinantys šulinių ketaus dangčiai. Juos vagys pelningai parduoda metalo supirktuvėms. Siūloma griežtinti metalo supirkimo tvarką, galbūt prašyti metalą priduodančių žmonių asmens duomenų. Pabrėžiama, kad pavogti dangčiai būna suskaldomi, todėl atpažinti, koks tai buvo gaminys tampa beveik neįmanoma.
Bendrovės „Kauno vandenys“ atstovų teigimu, pernai buvo pavogta 560 įmonei priklausančių dangčių.
„Vienintelė išeitis yra keisti juodojo metalo supirkimo taisykles, kaip buvo padaryta su elektros kabeliais ar geležinkelio bėgiais. Turi būti sugriežtinta metalo supirktuvių atsakomybė už šulinių dangčių supirkimą. Dėl to planuojame kreiptis į Ūkio ministeriją“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
Taip pat vagiamos ir grotelės iš Laisvės alėjos. A.Kupčinskas sakė, kad jau kitą savaitę alėjoje bus įrengtos naujos, didesnės raiškos vaizdo stebėjimo kameros, padėsiančios užfiksuoti ir atpažinti ilgapirščius.
