Lygino su Rusija
Panašių įrašų pasirodė keliose „Facebook“ paskyrose: ir prieš rinkimus (čia, čia), ir jau po balsavimo.
Galiūnas Žydrūnas Savickas dar rinkimų savaitės viduryje pakomentavo: „Karinės pratybos, komendanto valanda, surežisuoti „debatai“ su klausimais apie perskaitytas knygas, o ne apie elektros kainą.
Maža to, Lietuvoje dėl konservatorių valdžios antidemokratinių reikalavimų stebėtojams ESBO išvis nestebės rinkimų. Žmonės, eikite į rinkimus ir balsuokite, nes tai gali būti paskutiniai rinkimai Lietuvoje, jei liks ši valdžia su šiuo „prezidentu“. Kuo daugiau ateis rinkėjų , tuo sunkiau bus suklastoti rinkimus.“
Kitas „Facebook“ vartotojas leidosi į detales. Anot jo, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Užsienio reikalų ministerija (URM) pasiekė, kad rinkimuose nebūtų stebėtojų.
Internautas spėjo, esą jiems to reikia, kad „galėtų laisvai klastoti rinkimus“, leistų Rusijai ir Baltarusijai pareikšti, jog rinkimai Lietuvoje suklastoti bei „išrinkti kokį vietinį Cikanovską (čia yra aliuzija į Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają – red. past.)“, o Rusija, „motyvuodama suklastotais rinkimais, galėtų „denacifikuoti“ Lietuvą ir atnešti demokratiją“.
„Ką jūs manote, kodėl konservai nenori stebėtojų rinkimuose? – retoriškai klausė „Facebook“ vartotojas. – Man šie rinkimai 1:1 kaip Rusijos ir Baltarusijos rinkimai.
Patruliuoja kariai, kuriamos įvairios keistos situacijos, neprileidžiami stebėtojai, liejasi nuolatinė propaganda per valstybinius kanalus, iš užsienio atvykę žmonės negali balsuoti, nes neva jų neranda, rinkimų serveris nežinia pas ką ir kas jį kontroliuoja, rinkiminiuose sąrašuose mirę žmonės ir t.t.“
Tiesa, kad ESBO stebėtojai nusprendė nestebėti prezidento rinkimų. Bet šio sprendimo interpretacijos yra klaidingos.
Stebėtojų prašė su rinkimais susiję asmenys
Abu cituoti „Facebook“ vartotojai savo įrašuose panaudojo portalo „Delfi“ straipsnio, publikuoto tą pačią dieną, ekrano nuotraukas.
Šiame tekste buvo pranešta apie beprecedentę situaciją. „ESBO atstovai neketina stebėti Lietuvoje vyksiančių šalies vadovo rinkimų dėl Lietuvos iškeltų sąlygų, – rašė portalas. To iki šiol nėra buvę. Lietuva nenorėjo, kad rinkimus stebėtų Ukrainą užpuolusios Rusijos ir jai talkinančios Baltarusijos atstovai.“
Didesnė ESBO stebėtojų misija buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų. Po to misijų ilgokai neturėjome.
Kad negalės stebėti Lietuvoje vyksiančių prezidento rinkimų, organizacija paskelbė balandžio 23-iąją. ESBO teigimu, rinkimų neįmanoma stebėti, nes Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR) kvietimas suteiktas su sąlyga, kad nebus įleidžiami kai kurių organizacijos valstybių piliečiai. O tai esą pažeidžia visų joje dalyvaujančių valstybių prisiimtus įsipareigojimus.
Priešrinkiminio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad rinkimų procesu visiškai pasitikima. Bet daugelis susijusiųjų esą pripažino nepriklausomo išorės vertinimo naudą siekiant toliau tobulinti rinkimų sistemą. Todėl buvo palankiai įvertinta ODIHR galimybė stebėti rinkimus.
Biuras nurodė išgirdęs nuogąstavimų dėl galimo dezinformacijos ir netolerantiškos retorikos skleidimo socialiniuose tinkluose.
Nustatyta, kad tam tikrus klausimus reikėtų įvertinti nuodugniau, įskaitant kampaniją internete ir žiniasklaidoje, teisę kandidatuoti rinkimuose, prasčiau atstovaujamų grupių, įskaitant tautines mažumas ir neįgaliuosius, dalyvavimą, kampanijų finansavimo reguliavimą.
URM patvirtino, kad ODIHR ir organizacijai priklausančios šalys buvo pakviestos stebėti šiais metais Lietuvoje vyksiančius rinkimus, tačiau su sąlyga, kad rinkimų nestebės „agresorė Rusija ir jos parankinė Baltarusija“.
„Rusijos bandymai kištis į Lietuvoje vykstančius procesus, taip pat ir į rinkimus, jos vykdomos agresyvios informacinės atakos, kuriomis siekiama kurstyti baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais, kaip ir intensyvi prieš Lietuvą nukreipta Baltarusijos žvalgybų veikla, kelia grėsmes mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, – paaiškino ministerija.
Ministerijos atstovai pasmerkė Rusijos bandymus savus „rinkimus“ organizuoti okupuotose Ukrainos ir Sakartvelo teritorijose, Moldovos Padniestrėje.
Anot jų, ir Kremliaus, ir Aliaksandro Lukašenkos režimai stokoja bet kokio demokratinio teisėtumo, todėl abiejų šalių atstovų kvietimas stebėti rinkimus Lietuvoje būtų pasityčiojimas iš demokratijos.
Pasipiktino ir kandidatas
Prezidento rinkimuose ir referendume stebėtojai, įskaitant ir kitų šalių atstovus, dirbo. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, stebėti balsavimą užsiregistravo daugiau nei 2 tūkst. asmenų.
Stebėtojų kandidatūras galėjo teikti politinės organizacijos, išsikėlę kandidatai, Lietuvoje registruotos nevyriausybinės organizacijos ir tarptautinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais bei žmogaus teisėmis.
Be to, stebėti rinkimų bei referendumo atvyko ir 20 tarptautinių stebėtojų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo rinkimus organizuojančių institucijų, taip pat – Jungtinių Valstijų pagalbos rinkimams paramos fondo bei Tarptautinio rinkimų sistemų fondo (IFES) biuro Ukrainoje atstovai.
VRK pirmininkė Lina Petronienė pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) savo stebėjimo misijų į Lietuvą nebesiunčia nuo 1996 metų.
„Didesnė ESBO stebėtojų misija buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų. Po to misijų ilgokai neturėjome. 2009 metais prieš prezidento rinkimus vykdyta poveikio įvertinimo misija ir taip pat nebuvo siųsta ESBO stebėtojų misija“, – tvirtino ji.
Taip pat skaitykite: VRK atmeta kaltinimus dėl stebėtojų: ESBO misijų į Lietuvą nesiunčia nuo 1996-ųjų
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė, pirmajame ture likęs trečias, atkreipė dėmesį į ESBO stebėtojų nebuvimą ir šiuo požiūriu Lietuvą palygino su Rusija – ten per prezidento rinkimus pavasarį šių stebėtojų taip pat nebuvę.
Dėl to advokatas rinkimus įvertino kaip neskaidrius. „Aš manau, kad labiausiai koją pakišo ir sudėtingiausia, kas buvo, tai buvo, mano įsitikinimu, ganėtinai neskaidrūs rinkimai. Mes neturime ESBO tarptautinių stebėtojų šiais metais, turbūt, pirmą kartą po 2004 m.“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
„Mes panašėjame į Rusiją. Rusijoje irgi šiais metais vykstant rinkimuose taip pat buvo išprašyti ESBO. Mes esame kažkuo panašūs, tik argumentai pas mus visiškai kitokie“, – naktį išsakytą mintį pakartojo I.Vėgėlė.
Kad neva siekiama klastoti rinkimus, tą pačią dieną kaip kitose paskyrose buvo paskelbta būtent šio kandidato rėmėjų grupėje.
Sekmadienio balsavime pirmą vieną užėmęs prezidentas Gitanas Nausėda į tai replikavo: „Kai kuriems kandidatams reiki išmokti pralaimėti, ypač tiems, kurie neseniai pasirodė politikos arenoje. Kartais garbingai pralaimėti yra nepaprastai sunku, bet tai reikia išmokti padaryti.“
Patruliai – pratybų dalis
Aukščiau cituoto „Facebook“ vartotojo minėti patruliuojantys kariai buvo pratybų dalyviai, su rinkimais nesusiję.
Lietuvos kariuomenė neseniai pradėjo intensyvų pratybų ciklą. Be tarptautinių pratybų su sąjungininkų kariais, pastaruoju metu vyko ir nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, kurių metu Lietuvos kariuomenės bei visos valstybės institucijos treniravosi pereiti iš taikos į karo metą.
Taip pat skaitykite: Vilniuje, Kaune imituojant komendanto valandą – ir inscenizuoti, ir tikri sulaikymai
Rinkimų savaitę prasidėjo šių pratybų dalis – „Perkūno bastionas 24“, kurių tikslas buvo treniruoti karo komendantūras ir karo komendantus. Jų metu Vilniuje ir Kaune praėjusią savaitę buvo išbandyta ir komendanto valanda.
Taip pat skaitykite: Komendantūros: trumpai ir aiškiai – kas ir kaip?
15min verdiktas: trūksta konteksto. ESBO stebėtojai į rinkimus neatvyko, mat Lietuva nesutiko, kad tarp jų būtų Rusijos ir Baltarusijos atstovai. Tai motyvuota nedemokratišku šių valstybių elgesiu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
