Vis dėlto testuojant bankus nepalankiomis sąlygomis matyti, kad kai kuriems iš jų praverstų daugiau kapitalo, antradienį rašo „Verslo žinios".
Pagal reikalavimus bankų kapitalo pakankamumo rodiklis turėtų siekti bent jau 8 proc., tačiau Lietuvos bankas teigia, kad dar prieš sunkmetį visiems Lietuvoje veikiantiems bankams buvo nustatytas didesnis kapitalo pakankamumo rodiklis – 10 proc. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis birželio 30-ąją siekė 14,8 proc.
Iš bankų pateiktų duomenų matyti, kad didžiausią atsargą šių metų vasaros viduryje turėjo „Swedbank" – 19,69 proc., o mažiausią „Snoras" ir tai pačiai įmonių grupei priklausantis bankas „Finasta" – kiek daugiau nei 10 proc.
„Snoras" tikisi iki metų pabaigos užregistruoti didesnį banko kapitalą, šiuo metu tęsiasi ir papildomo „Finastos" banko kapitalo registravimas. Jeigu pavyktų užregistruoti didesnį kapitalą, minėtas rodiklis „Snore" viršytų 13 proc., o „Finastoje" -15 proc.
Lietuvos bankas teigia, kad klausimas dėl „Snoro" kapitalo yra nagrinėjamas.
Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM dėstytojas, finansų analitikas Mantas Valužis, dienraščiui paprašius apytikriai įvertinti, kiek bankai turėtų patirti nuostolių, kad jų pakankamumo rodiklis sumažėtų iki 5 proc., nurodė, kad nedidinant kapitalo ir nekeičiant kitų sąlygų Lietuvos komerciniai bankai turėtų patirti 4,3 mlrd. litų nuostolių, kad jų kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų iki 5 proc.
