Antradienį popiet dalyvaudamas Vyriausybės pusvalandyje Seime A.Dulkys abejones dėl „AstraZeneca“ vakcinos vadino emocijomis ir net pabrėžė, kad kai tik galės, ir pats skiepysis būtent šia vakcina.
Todėl daugelį nustebino tai, kad praėjus vos kelioms valandoms ministras sušaukė spaudos konferenciją ir pranešė, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) rekomendavimu stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.
Tai jis padarė likus dviem paroms iki laukto Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimo dėl šios vakcinos.
Ketvirtadienio vakarą agentūra patikino, kad vakcina saugi, tad ministras pranešė, kad nuo penktadienio ryto vakcinacija ja yra atnaujinama.
Skubus A.Dulkio sprendimas, kurį labai greitai teko atšaukti, sulaukė nemažai kritikos visų pirma dėl to, kad taip buvo suduotas smūgis šios vakcinos reputacijai. Taip pat jis pasirodė kaip nuomonę greit kaitaliojantis politikas.
R.Urbonaitė: situacija buvo nedovanotina
„Bet kuriuo atveju, kad tai – didžiausia duobė, reikia pripažinti“, – komentuodama šią savaitę susiklosčiusią situaciją 15min sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Tačiau ji pabrėžė, kad klausimas, ar ministro sprendimą reikėtų traktuoti kaip klaidą, yra atviras ir ne toks lengvas.
„Reikia matyti situaciją, kai tu jauti iš visuomenės didžiulį spaudimą, nes ir žiniasklaida pradėjo apie tai rašyti, žmonės ėmė kalbėti socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, tu, kaip ministras, supranti, kad žmonių baimė auga ir negali į tai visiškai nereaguoti ir sakyti, kad jūs eikite ir skiepykitės, o kai jau bus ekspertų pareiškimai, kažką darysime“, – kalbėjo ji.
Anot politologės, situacija tapo sudėtinga, nes jei EVA būtų pasakiusi, kad ne viskas yra gerai, A.Dulkiui būtų tekę aiškintis, kodėl ir toliau leido skiepyti žmones šia vakcina.
Jos teigimu, tokiu atveju ministras rizikavo „būti suvalgytas“ ir jam būtų tekę atsakinėti į labai nemalonius klausimus.
„Buvo nedovanotina situacija ir iškomunikavimas nebuvo toks sklandus, koks galėjo būti, nepaisant pačios situacijos sudėtingumo. Tiesiog reikėjo apgalvoti, kaip pasiųsti žinutes visuomenei. Buvo viena nedėkingesnių situacijų, kuri nebuvo iki galo suvaldyta ir tą reikia pripažinti“, – sakė ji.
Tai buvo kelių dienų laikotarpis, kai ministras atsidūrė tarp girnų
„Manau, kad tai buvo kelių dienų laikotarpis, kai ministras atsidūrė tarp girnų ir ieškojo geriausio kelio siekiant nerizikuoti ir dar labiau nepadidinti įtampų visuomenėje, iš kitos pusės girdint, kad stabdymas gali turėti neigiamų pasekmių“ – pabrėžė politologė.
R.Urbonaitės vertinimu, ministras pasirinko strategiją kuo mažiau sukelti abejonių visuomenei ir pasiųsti žinutę – „žiūrėkite, jei mes turime signalus, tai mes reaguojame“, bet galiausiai situacija gavosi tokia, kad sprendimai keitėsi kas kelias valandas.
„Ir finale mes turime, kad realiai tas stabdymas buvo bereikalingas“, – teigė politologė.
R.Urbonaitės teigimu, ministras anksčiau galėjo viešai ir konkrečiai įvardinti, kad jei situacija bus vienokia, priims vienokius sprendimus, jei kitokia – kitokius.
„Tada būtų buvę galima išvengti to mėtymosi kas kelias valandas. Ši klaida buvo padaryta, taip, ją reikia pripažinti, bet apvertus monetą turime pripažinti ir tai, kad situacija buvo nedovanotina, kai patiri spaudimą iš visų pusių, o žinant visuomenėje ir taip kylančias įvairias įtampas, tos klaidos gali kainuoti labai daug“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji sutiko, kad minėtai vakcinai buvo suduotas reputacinis smūgis.
O ar pats ministras neužsirekomendavo kaip sunkiai prognozuojamas?
„Dabar visi politikai, esant koronaviruso situacijai, gali būti apibūdinami kaip sunkiai prognozuojami vien dėl to, kad mes nebežinome, kas bus po savaitės ar dviejų“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Ji pridūrė, kad nuspėjamumo esant tokiai situacijai dabar tikėtis ir negalima, tačiau šokinėjimas „politinių karmos taškų“ neprideda, nes visuomenė mažiausiai nori to, kad šios srities ministras blaškytųsi.
„Nors jis yra nuo daugelio veiksnių priklausomas: ekspertų, naujausių mokslininkų išvadų, tyrimų. Ministrui ta priklausomybė neleidžia būti labai gerai prognozuojamu, bet jam, reikia pripažinti, tai nebus pasiteisinimas.
Niekas į tokius dalykus nežiūrės, nes visą atsakomybę vienaip arba kitaip teks prisiimti ne, kaip aš sakau, kažkokiems mistiniams ekspertams, kurių galiausiai niekas nežino ir nemato, o būtent ministrui, kurį visi žino ir kurį visi mato. Šitą reikia irgi suvokti. Todėl tie blaškymaisi kainuos ministrui“, – teigė Mykolo Romerio universiteto politologė.
Jos teigimu, A.Dulkys turėtų įvertinti šią situaciją ir galvoti, kaip to nebepakartoti ateityje.
Premjerė nenorėjo lipti į degantį laužą
R.Urbonaitės teigimu, kyla klausimų, ar A.Dulkys savo sprendimą derino su premjere Ingrida Šimonyte.
„Viskas vyko kelių valandų laikotarpiu ir natūralu, kad galėjo būti ne iki galo informuota viena ar kita pusė. Negaliu to patvirtinti, nes neturiu tikslios informacijos, bet toks įspūdis vienu metu buvo“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad vėliau I.Šimonytė akcentavo, kad čia negalėjo būti jokio gero sprendimo – vis tiek kažkas būtų nukentėjęs.
„Tačiau pasakyti kad viskas buvo sustyguota, tikrai mes negalime“, – vertino pašnekovė, pabrėžusi, kad vėliau buvo matyti premjerės nenoras „lipti į degantį laužą“.
Tačiau, anot jos, klausimas, ar premjerei tą reikėjo daryti, nes visą atsakomybę vertėjo prisiimti A.Dulkiui.
M.Baltrukevičius: gero sprendimo nebuvo
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius 15min teigė, kad ir jam susidarė įspūdis, jog sprendimo stabdyti vakcinaciją priėmime Vyriausybė nedalyvavo ir klausimas, kaip elgtis šioje situacijoje, regis, plačiau tarp ministrų aptarinėjamas nebuvo.
„Kiek buvo galima suprasti, tai buvo gana stipriai asmeninis A.Dulkio sprendimas“, – pabrėžė jis.
M.Baltrukevičiaus teigimu, paskui tiek A.Dulkys, tiek premjerė abu transliavo tą pačią žinutę, kad EVA greičiausiai priims sprendimą „AstraZeneca“ naudai – taip vėliau ir atsitiko.
Analitikas vertina, kad ministras situacijoje su „AstraZeneca“ vakcina gero sprendimo tiesiog negalėjo pasirinkti, nes jo nebuvo.
Analitiko teigimu, jei, esant tokiai VVKT rekomendacijai, A.Dulkys būtų nieko nedaręs, būtų kritikuojamas už tai, kad nieko nedarė.
„Sprendimas išėjo trumpalaikis, vos ne vienadienis, tad natūralu, kad visiems įspūdis toks, jog Vyriausybė pati nežino, blaškosi ir dar keisčiau atrodė tai, kad A.Dulkys ryte sako, jog pats skiepytųsi „AstraZeneca“, o vakare sustabdo“, – kalbėjo jis.
Šioje situacijoje nukentėjo pasitikėjimas A.Dulkiu ir Vyriausybės sugebėjimu suvaldyti šią situaciją.
M.Baltrukevičius teigė, jog šioje situacijoje nukentėjo pasitikėjimas A.Dulkiu ir Vyriausybės sugebėjimu suvaldyti šią situaciją.
Anot jo, dabar atrodo, kad tik kažkokios krizės priverčia persvarstyti priimtus sprendimus, minėdamas tai, kad A.Dulkys ketvirtadienį nusprendė perskirstyti vakcinas atsižvelgiant į skiepijimo tempus.
„Ir leidimas pasirinkti vakcinas yra visai gera išeitis, taip žmonės galės patys būti labiau įtraukti ir pasitikėjimas turėtų paaugti“, – sakė jis.
Jo vertinimu, pagrindinės šios Vyriausybės pandemijos valdymo problemos yra prasta komunikacija ir nenuoseklumas.
„Beveik kiekvieną pirmadienį sužinome, ką ekspertų taryba siūlys Vyriausybei. Atrodo, kad ekspertų tarybos vaidmuo yra tiesiog kelti visuomenei nepamatuotus lūkesčius, nes trečiadienį priimant sprendimus paaiškėja, kad kažkas, apie ką kalbėta pirmadienį, nebūna įtraukta.
Suprantu šios Vyriausybės norą demonstruoti absoliutų atvirumą kaip kontrastą praėjusiai. Atskleidžiant, kas buvo planuota, kas svarstoma, bet labai daug triukšmo, kad žmonės pirmadienį pasigauna žinutes, bet galiausiai nesulaukia to ir dėl to didėja nusivylimas, nepasitikėjimas, žmonėms sunku susiorientuoti“, – kalbėjo pašnekovas.