Gegužės Vilniaus tarybos posėdyje vėl svarstytas klausimas dėl daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu.
Kaina mažėja, bet nemažėja?
Kaip prieš posėdį rašė BNS, pagal siūlomus pakeitimus, palyginti su vasarį patvirtintu sutarties projektu, indeksuojant kainą mažėtų savivaldybės ir Vyriausybės dalis, bet didėtų projekto bendrovės dalis, taip pat mažiau brangtų komplekso statyba.
Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės įsipareigojimų suma dabar mažėja 19,9 tūkst. eurų iki 157,24 mln. eurų (su PVM), tačiau ji 1,18 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo vasarį.
Vis dėlto tarybai patvirtinus siūlomus pakeitimus sumažėtų savivaldybės sutaupytų palūkanų suma, o jas perskaičiavus miestui 2,5 mln. eurų pabrangtų papildomi darbai (3 tūkst. stadiono vietų bei universali arena), taip pat reikėtų mokėti dalį (900 tūkst. iš 2,4 mln. eurų) refinansavimo mokesčio, kurio anksčiau buvo atsisakiusi projektą ketinanti perimti bendrovė „Hanner“.
Sostinės savivaldybės administracija teigia naują projekto vertę pakoregavusi atsižvelgiant į balandį pateiktas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas.
„Minimaliai koreguojamos sutarties nuostatos. Jų esmė yra ta, kad mes pataisome rizikų pasidalijimą tarp šalių, daugiau atsakomybės dėl indeksacijos perkeldami koncesininkui“, – BNS teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Po VPT nuomonės išsakymo iškilo reali situacija, kad tam tikras nuolaidas koncesininkas vienašališkai atsiima. Summa summarum mes iš esmės turime daugmaž ta patį lėšų poreikį įgyvendinant visą projektą“, – pridūrė jis.
Minimaliai koreguojamos sutarties nuostatos. Jų esmė yra ta, kad mes pataisome rizikų pasidalijimą tarp šalių, daugiau atsakomybės dėl indeksacijos perkeldami koncesininkui.
Meras tikisi, kad pakoreguotas koncesijos sutarties projektas trečiadienį sulauks daugumos tarybos narių palaikymo.
Plačiau – Vilniaus taryba spręs dėl 20 tūkst. eurų mažesnės Nacionalinio stadiono kainos.
Opozicija siūlė klausimą išbraukti
Tačiau su tuo palaikymu, kaip paaiškėjo, nėra lengva. Opozicija nusiteikusi aršiai, ypač po to, kai jos reikalavimu planuotas neeilinis posėdis gegužės 10 dieną iš viso neįvyko, nes nepasirodė nei meras, nei valdantieji, nei absoliuti dauguma administracijos darbuotojų.
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų
-
Vilniaus savivaldybėje vyks išskirtinis tarybos posėdis: klausimai vos du, abu – A.Zuoko
-
Ministerija: nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties Seime tvirtinti nereikia
-
Vilniaus opozicijos inicijuotas neeilinis posėdis dėl stadiono neįvyko pritrūkus balsų
-
Vilniaus taryba spręs dėl 20 tūkst. eurų mažesnės Nacionalinio stadiono kainos
Jau svarstant darbotvarkę Artūras Zuokas pasiūlė šį klausimą braukti, kadangi, kaip sakė opozicijos lyderis, paaiškėjus faktams apie „BaltCap“ 2021–2023 metais pasiskolino 120 mln. eurų, kurie nebuvo panaudoti statant stadioną. Esą tai reiškia, kad savivaldybei ir visuomenei buvo meluojama, jog fondas negali užtikrinti darbų finansavimo.
„Žinant, kad nemaža šio fondo suma buvo pralošta kazino, o tie pinigai, ką patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba, pasiskolinti, tai gali būti jau kriminalinė byla. Todėl siūlau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkė, o administracija, meras turėtų labai aiškiai paaiškinti situaciją“, – teigė A.Zuokas.
LRT vėliau patikslino, kad kalba eina ne apie 120 mln. eurų, o kur kas mažesnę sumą. VPT nurodė, kad daugiafunkcio komplekso ir nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 66 mln. eurų.
Projektą valdančios bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vadovė Agnė Grendelė vis dėlto nurodė, kad iki praėjusių metų pabaigos jie buvo pasiskolinę tik 8,1 mln. eurų.
Išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės siūlė ir kiti opozicijos atstovai, vis dėlto jų nepakako ir klausimas liko.
Pasigenda informacijos ir dokumentų
Pristatydamas šį sprendimą taryboje savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sakė, kad norima išvengti teisminių procesų, todėl deramasi dėl sutarties toliau.
Jis taip pat patikslino, kad projekto bendrovė informavo pasiskolinusi tik 8,1 mln. eurų.
„VPT nuomonė patvirtino, kad indeksavimas yra reikalingas, o papildomų darbų įsigijimas ir mokėjimų grafiko sutrumpinimas – teisėtas ir atliekamas tinkamai.
Pagal gautas rekomendacijas buvo susiderėti du svarbūs pakeitimai: perskaičiuota kainų augimo rizika ir iš indeksuojamos sumos išbraukti jau atlikti darbai. Laikomės pozicijos, kad žvelgiant į bendrą statybos kainų pokyčio rinkoje situaciją ir turimą rangos sutartį, investicijų augimas yra pagrįstas“, – sakė V.Benkunskas.
Daugiausia priekaištų iš tarybos narių A.Bužinskas sulaukė dėl to, kad esą savivaldybės administracija laiku neatsako į tarybos narių klausimus, atsako neišsamiai, nepateikia dokumentų.
„Kas liečia reglamentą, mes nevėluojame atsakyti“, – atkirto administracijos direktorius.
Kita pastabų ir klausimų grupė – apie tai, kodėl rizikos daugiausia prisiima savivaldybė, o ne koncesininkas. Tačiau tiek A.Bužinskas, tiek V.Benkunskas tikina, kad kaip tik dabar pagal sutartį rizikos paskirstomos tolygiai.
Meras atsakė ir į Vytauto Sinicos pastabą, kad dabar buvo palankus metas nutraukti sutartį ir paskelbus naują konkursą kur kas pigiau pastatyti stadioną, jog taip nenutiktų. Esą nusprendus taip daryti atsivertų penkerių, o gal ir dešimties metų skylė, kol vyktų teisminiai procesai, kas kaltas ir kas kam kiek skolingas.
Tad dabartinis projektas esą yra pigiausias ir greičiausias būdas Vilniuje turėti nacionalinį stadioną ir visą kompleksą.
G.Babravičius paragino merą ir konservatorių frakciją „grįžti prie savo šaknų“ ir nebalsuoti už šiuos sutarties pakeitimus, kaip esą ši frakcija nepritarė projektui ir 2019 metais.
A.Zuokas savo pasisakyme V.Benkunską pavadino „BaltCap“ ir „Hanner“ advokatu, atstovaujančiu tų įmonių interesams.
Gintautas Babravičius savo ruožtu paragino merą ir visą konservatorių frakciją „grįžti prie savo šaknų“ ir nebalsuoti už šiuos sutarties pakeitimus, kaip esą ši frakcija nepritarė projektui ir 2019 metais.
Jau anksčiau V.Benkunskas pripažino buvęs projekto skeptikas, tačiau dabar esą matąs, kad kito būdo turėti nacionalinį stadioną sostinėje tiesiog nėra.
Prieš galutinį balsavimą pasisakydamas tarybos narys Aleksandras Nemunaitis akcentavo, kad neatsakoma į paprastus klausimus, o ankstesni pažadai dar balandį pamatyti statybvietėje „traktoriukus“ virto niekuo.
„Kviečiu rasti savyje drąsos, nors ir suprantu, kad yra politiniai dalykai, bent susilaikyti dėl šio sprendimo, nes kažkada bus labai gėda“, – teigė jis.
Už pasisakė Vygintas Kasperavičius, tikindamas, kad šio objekto reikia miestui ir esą administracija, miesto valdžia daro viską, kad taip ir įvyktų. Todėl jis kvietė „parodyti valią, kad mes tikrai galime artimiausiais metais turėti nacionalinį stadioną ir greta jo daug miestui reikalingos infrastruktūros“.
Galutinis balsavimas baigėsi valdančiųjų pergale – už balsavo 28 tarybos nariai, 14 buvo prieš ir du tarybos nariai susilaikė.
Už balsavo visi valdančiosios koalicijos atstovai, taip pats socialdemokratas Juozas Olekas. Prieš buvo opozicijos nariai iš „Laisvės ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų. Susilaikė socialdemokratai Povilas Pinelis ir Remigijus Motūzas.
A.Avulis: noro vis mažiau
Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“, pažadėjusios perimti projektą, savininkas Arvydas Avulis kartoja, kad objekto pigiau pastatyti neįmanoma.
Jo teigimu, siūlant didinti būsimos koncesininkės finansavimo dalį indeksuotame projekte, iš dalies atsisakyta anksčiau suteiktų statybos finansavimo nuolaidų.
„Hanner“ savininkas tikisi, kad Europos Komisija (EK) iki birželio pritars koncesijos sutarties su indeksuota projekto kaina pakeitimams, o stadioną pavyks pastatyti iki 2026-ųjų pabaigos.
„Su kiekviena diena to noro dalyvauti (projekte – BNS) lieka mažiau. Jeigu dar čia tęsis diskusijos, tai pasiūlysime politikams patiems eiti ir statyti stadioną“, – teigė A.Avulis.
Dar reiks EK pritarimo
Tarybos sprendimu atnaujinti Daugiafunkcio komplekso sutarties pokyčiai skubiai bus perduoti Europos Komisijai, su kuria derinti susitarimus Vilniaus savivaldybė pradėjo dar po vasarį priimto sprendimo. Tikimasi, kad Europos Komisija savo sprendimą praneš iki vasaros.
Gavus Europos Komisijos pritarimą, pokyčiai turėtų būti galutinai patvirtinti naujajam investuotojui perimant Projekto bendrovę. Po šio etapo statybos darbai ant Šeškinės kalno įsibėgės. Dėl papildomai įsigyjamų darbų pratęsus projekto įgyvendinimo terminą, Daugiafunkcis kompleksas turėtų būti užbaigtas iki 2026 metų pabaigos.
Daugiafunkcį kompleksą Šeškinėje sudarys stadionas su sporto muziejumi viduje, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, futbolo treniruočių aikštė su lengvosios atletikos apšilimo zona, 2 futbolo treniruočių aikštės. Taip pat sporto centras (krepšinio, rankinio, gimnastikos ir bokso salės, universali arena) bei kultūros centras su biblioteka, renginių ir konferencijų salėmis, 300 vietų vaikų darželis.
Galutinė 18 tūkst. vietų Nacionalinio stadiono kaina po pakeitimų sieks 51,2 mln. eurų, stadiono cokoliniame aukšte suprojektuotas sporto muziejus kainuos 5,8 mln. eurų, sporto centras su universalia arena, vidaus salėmis ir lauko aikštynų kompleksu – 27 mln. eurų, kultūros centras su biblioteka – 7,37 mln. eurų, vaikų darželis – 5,47 mln. eurų, o visos teritorijos sutvarkymo darbai – 16,7 mln. eurų. Likusios investicijos teks tyrimams, projektavimui ir statybos finansavimo kaštams.
