„Nusikaltimų augimas nėra kritinis. Kol kas tai sieti su ekonominiu pablogėjimu anksti, žmonės savo kailiu jo dar, galbūt, nepajuto. Nesinori liūdnai prognozuoti, bet neatmetame, kad nusikaltimų gali daugėti“, – „15min“ sakė Policijos departamento atstovė spaudai Danutė Daunoravičiūtė.
Ji atkreipė dėmesį, jog daugiau nei pusė nusikaltimų yra turtiniai – vagystės, plėšimai.
Kenčia parduotuvės
Didžiausią ilgapirščių skaičiaus didėjimą pastarosiomis savaitėmis pajuto prekybos centrai ir parduotuvės. Čia vagysčių skaičius išaugo 18 proc.
Prekybininkų duomenimis, padaugėjo ne tik kasdienių produktų, bet ir vertingų prekių vagysčių.
„Tendencija akivaizdi – vagysčių daugėja. Anksčiau „kalėdinės vagystės“ prasidėdavo gruodį, šįmet vagišių suaktyvėjimą pajutome jau lapkritį. Vis dažniau bandoma pavogti alkoholio, kosmetikos, kitų brangesnių prekių“, – „15min“ sakė prekybos tinklo RIMI atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė. Anot jos, prekybos tinklas jau stiprina apsaugą.
Ne ekonominė situacija ir ne Vyriausybės planai daro įtaką nusikalstamumui, o žmonių suvokimas, temos eskalavimas. Žinoma, kuo didesni mokesčiai, tuo didesnis noras juos „nusukti“. Sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Liūdnas tendencijas pajuto ir prekybos tinklas „Maxima“. Vien šįmet šio tinklo parduotuvėse sulaikyta per 6 tūkst. vagišių – 25 proc. daugiau nei pernai.
„Anksčiau daugiausia vogė maistą, cigaretes, dabar ilgapirščiai ima net kompiuterinę techniką, televizorius, šaldytuvus. Vieni bando šias prekes pravežti pro kasą, lyg susimokėję, kiti užsikiša plazminį televizorių už palto“, – ilgapirščių įmantrybes vardijo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė.
Anot jos, vogti nesibodi ne tik asocialūs asmenys, bet ir iš pažiūros tvarkingi piliečiai. Pasak jos, gerokai sumažėjo „vidinių vagių“ – darbuotojai bijo prarasti darbo vietas.
„Mūsų skaičiavimais, pavyksta sulaikyti tik kas dešimtą vagį. Tokiam didėjimui, manau, įtakos turėjo ir kalbos apie sunkmetį, nes vagysčių itin padaugėjo pastaraisiais mėnesiais“, – sakė pašnekovė.
Kontrabandos – mažiau
Lietuvos pasienyje – ramiau. „Bandymų gabenti kontrabandą mažėja. Prieš Lietuvai įsiliejant į Šengeno erdvę, itin daug atvejų užfiksuodavome pasienyje su Rusija, dabar jų sumažėjo maždaug 3 kartus, nes ten buvo pritrauktos didesnės pareigūnų pajėgos. Šiek tiek intensyvesnis judėjimas pasienyje su Latvija, matyt dabar kontrabanda iš Rusijos į Vakarus gabenama per Latviją ir Lietuvą“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.
Anot jo, valdžios ketinimai didinti akcizus situacijos kardinaliai nekeis. „Akcizai nuolat didėja, bet problema buvo ir liks, akcizai kontrabandai mažai turi įtakos. Esame pasiruošę“, – sakė G.Mišutis.
Muitininkai taip pat teigia pastaruoju metu neužfiksavę kontrabandos srauto padidėjimo. „Skaičiai panašūs kaip ir pernai. Tiesa, sumažėjo Lietuvos rinkai skirtų cigarečių srautai, tačiau daugiau cigarečių bandoma gabenti per Lietuvą į kitas šalis. Mažėja kontrabandos iš Rusijos ir Latvijos, daugėja iš Baltarusijos. Akcizai, žinoma, tai šiek tiek turi įtakos, bet ne kardinaliai“, – sakė Muitinės departamento Kriminalinės tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.
Anot Policijos departamento atstovės D.Daunoravičiūtės, užregistruotų nusikaltimų padidėjimui šiek tiek įtakos turėjo ir tai, kad nuo šių metų pakeista jų registravimo tvarka.
„Jei anksčiau dalies „neužrašydavo“, tai šįmet privalu registruoti viską. Taip pateikiamas realesnis vaizdas“, – sakė D.Daunoravičiūtė.
Lyginant su praėjusiais metais, vagysčių skaičius per 11 šių metų mėnesių padidėjo maždaug 12,6 proc., pavogta 23 proc. daugiau gyvulių, padaugėjo turto prievartavimo atvejų (pernai 160, šiemet – 219).
„Pastaruoju metu vis dažniau vagiami bankomatai, bet bankai jau atkreipė į tai dėmesį ir tobulina tvirtinimus, apsaugą. Finansinio sukčiavimo atvejų skaičius liko panašus“, – sakė policijos atstovė.
