Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 06 21

Sunkmetis zoologijos sodą išmokė taupyti (nuotraukos)

Netinkamas gyvūnams, nykus, ne toks kaip kiti Europos zoologijos sodai – tokie epitetai ir komentarai dažnai siejami su Kaune įsikūrusiu Lietuvos zoologijos sodu.
Lietuvos zoologijos sodas sunkmečiu pristabdė darbus. Tačiau jame netrūksta įvairių renginių, naujų gyvūnų. Paremontuoti statinius ar sutvarkyti aplinką padeda ne tik rėmėjai, bet ir privatūs žmonės, pavyzdžiui, jaunimas.
Lietuvos zoologijos sodas sunkmečiu pristabdė darbus. Tačiau jame netrūksta įvairių renginių, naujų gyvūnų. Paremontuoti statinius ar sutvarkyti aplinką padeda ne tik rėmėjai, bet ir privatūs žmonės, pavyzdžiui, jaunimas. / E.Ovčarenko, E.Burneckytės nuotr., R.Jakštaičio montažas

Prieš 72 metus prof. Tado Ivanausko įkurto zoologijos sodo dabartiniai darbuotojai tokią kritiką vadina nepelnyta, juolab kad vasaros savaitgaliais pamatyti įvairių rūšių gyvūnų į Kaune veikiantį sodą atvyksta tūkstančiai žmonių. Daugiausia – šeimų su vaikais. Būtent į juos ir orientuojamasi, todėl sode rengiamos įvairios šventės, skirtos šeimoms, įrengta žaidimų aikštelė vaikams, kavinė, kurioje mėgsta pasėdėti vaikus „ganantys“ tėvai.

Nuo 37 000 iki 46 000 – tiek žmonių vasaros savaitgaliais apsilanko Lietuvos zoologijos sode.

Pasak Lietuvos zoologijos sodo direktoriaus Vaclovo Dumčiaus, šie metai sodui nėra lengvi – valstybės skiriama parama sumažinta aštuntadaliu: šiemet skirti 2,1 mln. Lt – 300 tūkst. mažiau nei pernai. Laimei, bent rėmėjai išliko ir nors dalis jų lėšų savo globojamiems gyvūnams skiria mažiau, pasak V.Dumčiaus, svarbu, kad iš viso skiria.

Ankstesniais metais sparčiai vykęs zoologijos sodo pastatų ir teritorijos atnaujinimas šiuo metu sustojęs. Nors pinigų kai kuriems planuotiems darbams yra, tačiau jais įstaigos administracija nelinkusi švaistytis – laiko juodai dienai ir nenumatytiems atvejams.

Vienas tokių force majeure užklupo birželio pradžioje, po Kauną nuplovusios smarkios liūties. Pirmą kartą zoologijos sodo istorijoje sode esantys tvenkiniai patvino ir išsiliejęs vanduo ėmė semti kai kurių, arčiausiai jų esančių, gyvūnų voljerus ir vidines patalpas.

Baiminantis, kad panaši ekstremali situacija nepasikartotų, sode esančių tvenkinių kraštai sutvirtinti betonu. Sutvarkyti ir kiti liūties padaryti nuostoliai – apgadinti voljerai ir pan. Šiems darbams panaudota dalis lėšų iš televizijos projektą laimėjusio Kauno choro sodui atiduoto piniginio apdovanojimo – 25 tūkst. Lt. Priminsime, jog anksčiau šiuos pinigus sodas žadėjo panaudoti gerinant plėšrūnų gyvenimo sąlygas.

„Iš viso išleidome apie 5 tūkst. Lt. Daugiausia, maždaug 4 tūkst. Lt, kainavo pakeisti perdegusius siurblius, kuriuos per liūtį užliejo vanduo. Likusios dalies kol kas neliesime – reikia turėti pinigų ekstra atvejams“, – pastebėjo V.Dumčius.

Rėmėjų nesumažėjo, pakito tik sumos

Zoologijos sodo administracija džiaugiasi, kad, nepaisant sunkmečio, rėmėjų nesumažėjo. Pavyzdžiui, nuo 2001-ųjų baltąjį meškiną Jasperą globojanti bendrovė „Husqvarna“ kaip ir pernai skyrė 3600 Lt, „GlaxoSmithKline Lietuva“, beveik tiek pat metų globojanti juodąjį Amerikos lokį Suodį, pervedė 8 tūkst. Lt. Kai kurios įmonės paramą sumažino, tačiau visiškai neatsisakė globoti sodo augintinių ar paremti čia atliekamų darbų, rengiamų švenčių.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vežimėlių slalomas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Zoologijos sode vyko vežimėlių slalomas

V.Dumčiaus įsitikinimu, jo vadovaujama įstaiga išsiverstų ir su valstybės skiriamomis, per įvairius projektus iš Europos Sąjungos fondų gaunamais pinigais, taip pat lėšomis, surinktomis už bilietus. Tačiau rėmėjų įnašas svarbus. „Turint rėmėjų, einamiesiems darbams mums nebereikia naudoti savų pinigų. Už 1–2 tūkst. litų nepastatysi naujo pastato, bet tiek užtenka kažką paremontuoti, pabetonuoti, padažyti“, – sakė zoologijos sodo vadovas.

Nuo liepos 1-osios Lietuvos zoologijos sodas taps pavaldus Aplinkos ministerijai (iki šiol – Kauno apskrities viršininko administracijai – red.). Permainų sodo darbuotojai laukia su viltimi, kad blogiau nebus. „Pinigų tikriausiai nepadaugės. Tačiau blogiau nebus – tuo esu tikras. Aplinkos ministerija turtingesnė nei buvo apskritis. Be to, jie turi daugiau lėšų europiniams projektams“, – sakė V.Dumčius.

Naujokės - 5 kengūros

„Šie metai yra ne prasigyvenimo, bet išgyvenimo. Kaip mums sekasi? Gerai. Jei turime galimybę parsivežti naujų gyvūnų, tai, vadinasi, nėra blogai“, – sakė zoologijos sodo vadovas. Šiemet į Kauną iš kitų šalių zoologijos sodų atkeliavo keleto rūšių gyvūnai – maros, ūdra, lūšis, taip pat 5 kengūros, kurias kauniečiai iš Helsinkio (Suomija) zoologijos sodo parsivežė tik penktadienį. Nors prieš kurį laiką skelbė ieškantys rėmėjų, galinčių skirti lėšų kengūrų parvežimui, sodo darbuotojai šiuos gyvūnus parsigabeno savomis lėšomis.

„Kengūras parsivežėme patys, bet ne dėl to, kad neatsirado rėmėjų. Tiesiog, nesinorėjo laukti. Manau, jei ilgiau luktelėję, būtume gavę pinigų iš rėmėjų kaip kad buvo tuomet, kai norėjome parvežti avijaučiui patelę“, – sakė V.Dumčius. Suomijos sostinės zoologijos sodas kengūras lietuviams dovanojo, tereikėjo tik už savo lėšas jas parsivežti.

Visų zoologijos sodų darbuotojai žino, kad kengūros – vieni labiausiai lankytojus dominantys gyvūnai. Tą atsimena ir Kauno zoologijos sodo senbuviai, dar prisimenantys, kaip žmonėms patiko prieš daugiau nei 10 metų Lietuvos zoologijos sode gyvenę šie egzotiški gyvūnai.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kengūros
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kengūros

„Seniai norėjome turėti jas pas save, nes paskutinės iš Kauno iškeliavo prieš 13 metų. Tačiau iki šiol tam nebuvo sąlygų: norint auginti kengūras, reikia turėti šildomą voljerą, užtektinai erdvų. Kai iš šio voljero kitur perkėlėme guanakus, nusprendėme įsigyti kengūras ir pradėjome ieškoti, kas galėtų dovanoti“, – sakė iš Helsinkio į Kauną naujas augintines lydėjusi Kanopinių gyvūnų skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė. Jos teigimu, laikyti kengūras zoologijos sode nesudėtinga: jos nelepios maistui (valgo įvairias daržoves, mėgsta pieną), be to, yra labai draugiškos.

Renginiai sulaukia susidomėjimo

Šią vasarą į Kauno zoologijos sodą lankytojus vilioja ne tik nauji gyvūnai, bet ir gausybė renginių: beveik kiekvieną vasaros sekmadienį sode šurmuliuoja šventės. Paskutinė, skirta šeimoms, „Spalvotas gyvenimas“, vyko sekmadienį.

„Toks sprendimas pasiteisino – šventės pritraukia lankytojų. Aišku, renginius darai ir dėl reklamos, ir dėl pačių žmonių. Gyvename Kaune ir kartais pajuntame, kad nėra kur savaitgalį su šeima išeiti. Beje, pastebėjau, kad ir darbo dienomis sode yra daug mamų su vežimėliais. Skaito knygas, važinėja su vežimėliais, šnekasi su draugėmis – vadinasi, joms patinka pas mus: čia ramu, paukšteliai čiulba, geri takai“, – teigė V.Dumčius. Tiesa, pirmojo šių metų pusmečio rezultatai rodo, kad šiemet sode lankytojų skaičius truputį mažesnis nei pernai. Tačiau už bilietus surenkamų pinigų suma – ne, nes nuo šio sezono bilietai į zoologijos sodą kainuoja truputį brangiau. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?